Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija

Atgal
Abiejose pasaulio pusėse šiuo metu yra iškilusi nauja grėsmė, kurią lemia neregėto masto nesulaikomas naujų ligų protrūkis. Dabar jau šios ligos tapo pagrindine žmonių mirties priežastimi ir net pradėjo grasinti žmonijos išlikimui. Jos nėra sukeliamos mikroorganizmų, joms būdinga užsitęsusi lėtinė eiga, todėl jos vadinamos lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (LNL). Jų simptomai rodo žmogaus fiziologinių funkcijų sutrikimus, kurie atsiranda dėl sparčiai besikeičiančios gyvenamosios aplinkos, prie kurios organizmas nespėja prisitaikyti.
Žinoma labai daug LNL formų. Jų pavyzdžiais gali būti vėžys, astma, cukrinis diabetas, širdies ligos, alerginės reakcijos ir kt. Šių ligų priežastis yra žalingas gyvenimo būdas, nesuderinami su organizmo fiziologinėmis funkcijomis gyvenamosios aplinkos pokyčiai, besikeičiančių mitybos įpročių ypatumai ir t. t. Nors LNL nėra infekcinės, tačiau, su gyvybinėmis funkcijomis nesuderinamiems pokyčiams pasiekus genetinį lygį, jos gali būti perduodamos tėvų savo vaikams.

Kviečiame dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos asmenų sveikatos stiprinimo programoje

Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia rajono gyventojus dalyvauti nemokamoje Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos asmenų sveikatos stiprinimo programoje.

Švenčionių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto, yra didžiausias tarp visų mirties priežasčių. Dažniausiai šios ligos yra siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos), rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, nervine įtampa, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ir kt. Šeimos gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai vieni nepajėgūs sumažinti šių rizikos veiksnių. Pats žmogus turi rūpintis savo ir savo šeimos narių sveikata.

Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T- 52 buvo patvirtinta tikslinė Švenčionių rajono savivaldybės širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa 2016-2019 m.

Programos tikslas

Siekiant pagerinti rizikos asmenų sveikatą, yra vykdoma minėta programa, kurios metu yra supažindinama su širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos veiksniais, sveikos gyvensenos principais, streso valdymu, sveikatai palankia mityba bei fiziniu aktyvumu.

Programos dalyviai - nuo 50 iki 65 m. moterys ir nuo 40 iki 55 metų vyrai, o taip pat kitų amžiaus grupių asmenys, kurie rūpinasi savo sveikata.

Vykdant programos veiklas, vyks susitikimai su specialistais:

  • Šeimos gydytoju/kardiologu
  • Dietologu
  • Kineziterapeutu
  • Psichologu
  • Visuomenės sveikatos specialistu

Programa vykdoma:

  • Švenčionių mieste
  • Švenčionėlių mieste
  • Pabradės mieste

Norintys dalyvauti programoje dėl išsamesnės informacijos, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją arba į Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą. 

DĖMESIO! Grupės formuojamos tik iš anksto užsiregistravus

tel. (8387) 206 08 arba el. paštu stebesena.svencionys@gmail.com

Metabolinis sindromas - vis dažnesnis palydovas

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi ir ekonomiškai stipriose, ir atsiliekančiose šalyse. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvos mirties priežasčių struktūroje mirtingumas nuo ŠKL daugelį metų užima pirmą vietą. Arterinė hipertenzija, cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje, padidėjusi trigliceridų koncentracija, sumažėjusi didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio koncentracija, nutukimas ir cukrinis diabetas yra pagrindiniai savarankiški ŠKL ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) rizikos veiksniai. Vienas asmuo tuo pačiu metu gali turėti visą grupę rizikos veiksnių. Didėjant šių veiksnių skaičiui, ŠKL ir LNL rizika didėja. 
         Dar 1923 m. arterinės hipertenzijos ir hiperglikemijos kompleksas buvo pavadintas metaboliniu sindromu (MS). Tai nėra atskira liga – tai galimų būsimų ligų kompleksas, kurių daugelis yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir kitas organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau laiku atkreipus dėmesį į metabolinį sindromą, pakoregavus gyvenimo būdą ir mitybos įpročius, galima išvengti žalingų pasekmių sveikatai.

Kas dėl visko kaltas?
        MS nustatomas esant rizikos veiksniams: pilviniam („obuolio“ tipo) nutukimui, kai vyrų juosmens apimtis yra daugiau kaip 102 cm, moterų – daugiau kaip 88 cm, didelio tankio (gerojo) cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažėjimui - vyrams mažiau kaip 1,00 mmol/l; moterims mažiau kaip 1,3 mmol/l, padidėjusi trigliceridų koncentracija daugiau kaip 1,7 mmol/l, padidėjus arteriniam kraujo spaudimui iki 140/90 mm/Hg ir gliukozės koncentracijai kraujyje nevalgius daugiau kaip 6,1 mmol/l.
Metabolinį sindromą lemia daug priežasčių, tačiau yra išaiškinta, kad 20–40 proc. visų gyventojų turi įgimtą polinkį sirgti MS, o rizika didėja, jei artimi giminaičiai serga ar sirgo 2 tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ar kitomis širdies kraujagyslių ligomis jaunesniame amžiuje.
Prie metabolinio sindromo atsiradimo prisideda ir netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, nuolatinis stresas, hormonų disbalansas. Anksčiau žmonės daugiau vaikščiojo pėsčiomis, daug ir sunkiai dirbo. Dabar sėdimas darbas, fizinio aktyvumo stoka ir nuolatinis persivalgymas priveda prie didelio laipsnio nutukimo, kuris paleidžia metabolinio sindromo mechanizmą.


Milijonas ligų vienam žmogui
       Įrodyta, kad metabolinis sindromas padidina ne tik 2 tipo cukrinio diabeto bei širdies kraujagyslių ligų, bet ir daugelio kitų sutrikimų riziką.
• Sutrinka medžiagų apykaita, riebalai kaupiasi kepenyse, ilgainiui jos suriebėja, vystosi jų uždegimas, kuriam progresuojant, gali išsivystyti kepenų fibrozė ir galiausiai cirozė, o tulžies pūslėje ir inkstuose gali formuotis akmenys.
• Žmonės sergantys metaboliniu sindromu dažniau linkę sirgti psoriaze ir psoriaziniu artritu, juos dažnai vargina knarkimas naktimis.
• Padidėjus arteriniam kraujospūdžiui, cholesterolio ir trigliceridų koncentracijai kraujyje ir nutukimui, padidėja podagros atsiradimo rizika, kadangi inkstai nebesugeba pašalinti reikiamo šlapimo rūgšties kiekio iš organizmo.
• MS veikia ir reprodukcinę sveikatą. Moterims dažniau nustatomas policistinių kiaušidžių sindromas, kuriam būdinga sutrikusi kiaušidžių funkcija ir cistos kiaušidėse, dėl ko moterims sunkiau pastoti, vyrams dvigubai dažniau pasitaiko impotencija. Yra duomenų, kad vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, rizika susirgti prostatos vėžiu padidėja dvigubai.
• Metabolinis sindromas taip pat skatina aterosklerozės (kraujagyslių susiaurėjimo) proceso progresavimą visų organizmo arterijų sienelėse. Senyvo amžiaus žmonėms, kuriems diagnozuotas MS, greičiau pasireiškia pažintinių funkcijų sutrikimai (silpnaprotystė).

Kaip sau padėti?
      Pirmiausia, svarbiausios nemedikamentinės priemonės ir tik po to vaistai. Svarbu mažinti savo kūno svorį, atsisakyti žalingų įpročių, būti fiziškai aktyviems, vengti stresų. 
Mitybos subalansavimas kūno svorį leidžia sumažinti 7–10 procentų. Būtina valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
Kasdienis 30–40 minučių fizinis krūvis labai svarbus mūsų organizmui. Fizinis aktyvumas didina gerojo cholesterolio koncentraciją kraujyje iki 40 procentų ir mažina trigliceridų kiekį iki 15 procentų. Fizinių pratimų metu deginamos kalorijos, todėl krenta kūno masė. Svarbu nepamiršti, kad fizinis krūvis būtų nuolatinis ir nepertraukiamas.
Siekiant pažaboti nevaldomą svorio augimą yra svarbu pasitikrinti hormonų balansą. Nustačius hormonų sutrikimą - būtina juos sureguliuoti.
Svarbu reguliariai matuoti liemens apimtį, sekti lipidų ir gliukozės koncentraciją kraujyje.

Nenumokite ranka į kūno siunčiamus signalus - užkirskite kelią rimtoms ligoms!

„Sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas“
                                                                                          Sokratas

Parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Raminta Kiškėnienė

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija

    Kelią ligoms gali užkirsti žinios apie giminės sveikatos istoriją

   Amžius, lytis ir paveldimumas – tai sveikatos rizikos veiksniai, kurių žmogus negali kontroliuoti ir pakeisti. Tačiau sveikatos specialistai tvirtina, kad žinojimas apie priklausymą rizikos grupei yra „vertas aukso“, nes suteikia žmogui progą išvengti galimos ligos pasirinkus sveikesnę gyvenseną.

   Tikrintis sveikatą reikia ir jauniems

  Naujausio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, 20 proc. vyrų ir 12 proc. moterų pernai nė karto neapsilankė pas gydytoją, daugiausia tai – vyresni nei 25 metų ir vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojai.
Profilaktiškai tikrintis sveikatą turime ir tuomet, kai jaučiamės gerai ir esame jauni. Dirbantys žmonės šiandien patiria daug streso, jų gyvenimo tempas labai greitas, o tai didina kraujo spaudimą ir širdies susitraukimų dažnį, kas pagreitina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą“.
Gyvensenos tyrimo duomenys rodo, kad jau kas dešimto 25-34 m. ir kas penkto 35-44 m. amžiaus vyro kraujospūdis yra padidėjęs. Tuo tarpu tiek vyrų, tiek moterų cholesterolio kiekis kraujyje pradeda ženkliai didėti maždaug nuo 45 metų amžiaus.
  Riba, kada žmogus turi rimčiau susirūpinti savo sveikata – 50 metų. Vyresniame amžiuje kraujagyslių standumas didėja, progresuoja aterosklerozė (kraujagyslių kalkėjimas). Be to, šio amžiaus sulaukę žmonės mažiau juda, ne visuomet vartoja pilnavertį maistą, rūkaliams pasireiškia šalutinis šio žalingo įpročio poveikis. Todėl 50-etis bent kartą per metus turėtų pasitikrinti kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje.
Pastebima tendencija, kad pastaraisiais metais aukštesnes pajamas gaunantys žmonės vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai: „Jie turi geresnį darbą, gyvena patogesnėmis sąlygomis ir nori jomis mėgautis kiek įmanoma ilgiau. Juk ligos ir jų gydymas sukelia diskomfortą“.
Verta žinoti giminės sveikatos istoriją
  Paveldimumas yra reikšmingas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Norint užbėgti ligai už akių ar ją atitolinti vertėtų pasidomėti, kokiomis ligomis sirgo ar serga artimieji.
Labiau rūpintis savo sveikata vertėtų tais atvejais, jei pirmos eilės artimi giminaičiai (vyrai iki 55 metų ir moterys iki 65 metų) sirgo širdies ir kraujagyslių liga arba nuo šios ligos mirė. Kitaip tariant, kiekvienas turėtų atkreipti dėmesį į savo sveikatą, jei tėvams, broliui ar seseriai buvo diagnozuota koronarinė širdies liga, miokardo infarktas arba insultas.
Antros eilės giminių (senelių, tetų, dėdžių) ligos turi mažiau įtakos negu pirmosios (tėvai, broliai, seserys, sūnūs ir dukterys). Anot kardiologės, rizika tuo didesnė, kuo daugiau širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų ar mirusiųjų yra giminėje, kuo artimesni giminystės ryšiai ir kuo jaunesnio amžiaus yra sergantis ar miręs giminaitis.
Pagrindinė gydymo priemonė nustačius paveldimumą – žalingų įpročių atsisakymas, sveikas gyvenimo būdas, ligų profilaktika. Tačiau paveldimas gali būti ne tik polinkis infarktui ar insultui, bet ir šias ligas skatinantys rizikos veiksniai, pavyzdžiui, cholesterolio kiekio didėjimas kraujyje, aukštas kraujospūdis ar cukrinis diabetas. Tokiu atveju žmogus turėtų periodiškai matuoti kraujospūdį, pulsą, atlikti kraujo tyrimus, kurių metu nustatomas cholesterolio ar gliukozės kiekis. Taip pat rekomenduojama nevartoti riebaus maisto, gyventi fiziškai aktyvesnį gyvenimą, išlaikyti normalų kūno svorį.

Moteris kraujagyslių ligos užklumpa vėliau

  Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau sergamumas tarp to paties amžiaus vyrų ir moterų skiriasi: 45-55 metų vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis serga gerokai dažniau nei to paties amžiaus moterys. Vaisingu gyvenimo laikotarpiu moterims šių ligų padeda išvengti hormonai estrogenai, kurie apsaugo kraujagysles nuo pažeidimų. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis tarp moterų pradeda sparčiai didėti po menopauzės – maždaug nuo 50-ies metų. O vyresniame amžiuje, sulaukusios 65-erių, moterys pagal sergamumo dažnį pasiveja vyrus. Nuo kraujotakos sistemos ligų taip pat dažniau miršta moterys nei vyrai.

Senatvėje – akistata su tromboze

  Dėl kraujagyslių aterosklerozės (kalkėjimo), pakitusios kraujo sudėties, sulėtėjusios kraujotakos ar kitų priežasčių vyresniame amžiuje kraujagyslėse greičiau formuojasi kraujo krešuliai (trombai). Trombas gali nulemti deguonies stygių kraujagyslės maitinamame organe, dėl ko žmogų gali ištikti miokardo infarktas, išeminis insultas, plaučių embolija ir kitos pavojingos komplikacijos.
Venų trombozė pasireiškia penkis kartus dažniau nei arterijų trombozė ir yra viena iš dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje. Maždaug nuo 60-ųjų gyvenimo metų trombozės rizika ypač išauga ir vargina daug garbaus amžiaus sulaukusių žmonių. Aštuoniasdešimtmečiui tikimybė susirgti venų tromboze yra 5 kartus didesnė nei sulaukusiam penkiasdešimties.

Būkite atidūs simptomams

  Pagrindinė širdies ir kraujagyslių priežastis – klastinga aterosklerozė. Ji dešimtmečiais gali progresuoti nejuntama, tačiau yra daugelio ligų, turinčių aiškius simptomus, priežastis. Sergant išemine širdies liga vainikinėje širdies kraujagyslėje susidaręs trombas gali sukelti ūmų koronarinį sindromą. Įprastas jo požymis – skausmas krūtinėje, plintantis į rankas, petį, nugarą.
Tyrimai rodo, kad vienas iš keturių, vyresnių nei 40-ies žmonių, rizikuoja susirgti vienu labiausiai paplitusių širdies ritmo sutrikimų – prieširdžių virpėjimu. Tokius ligonius gali kamuoti nuovargis, miego sutrikimai, širdies plakimas, bet simptomų gali ir nebūti. Sergant prieširdžių virpėjimu maždaug trečdalis pacientų patiria smegenų insultą, kurį sukelia iš širdies atkeliavęs krešulys.
Pagrindiniai galūnių venų trombozės požymiai yra skausmas, patinimas, mėlynavimas, karštis kojoje ar rankoje. Deja, jie dažnai pasireiškia tuomet, kai susidaro dideli krešuliai, beveik uždarantys veną.
Jeigu pajutote šių nerimą keliančių simptomų – kreipkitės į gydytoją. Tik jis gali priimti sprendimą, ar būtina imtis asmeninių prevencijos priemonių bei kokią individualią ligos profilaktiką taikyt.
LIETUVOS ŠIRDIES ASOCIACIJOS INFORMACIJA
Hipertenzija - "Nebylioji žudikė"

  Hipertenzija – tai padidėjęs kraujospūdis. Arterinė hipertenzija yra įrodytas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, ypač reikšmingas koronarinės širdies ligos, insulto ir širdies nepakankamumo išsivystymui. Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti.
Širdies ir kraujagyslių ligos sergamumo struktūroje užima pirmąją vietą, taip pat yra neįgalumo ir blogesnės gyvenimo kokybės priežastis. Visoje Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė gyventojų mirtingumo priežastis.
  Hipertenzija – tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių poveikio pasekmė žmogaus organizme. Deja, liga nėra iki galo aiški ir dabar, jos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada. Hipertenzija dažnai nesukelia jokių simptomų, dėl to vadinama „nebyliąja žudike“.

Situacija Švenčionių rajone

Sergamumas hipertenzinėmis ligomis Švenčionių rajono savivaldybėje pradėjo didėti nuo 2011 m., o 2015 m. aplenkė bendrą šalies rodiklį. 2014 m. sergamumas hipertenzinėmis ligomis Švenčionių rajono savivaldybėje buvo 1396.74 atvejai 100 000 gyventojų, o 2015 m. – 2062.91.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

  Arterinis spaudimas padidėja sutrikus įvairių aktyvių medžiagų pusiausvyrai. Šių medžiagų poveikyje kraujagyslės susitraukia, laikui bėgant jų sienelės praranda elastingumą, sustandėja, todėl negali tinkamai prisitaikyti prie iš širdies išmetamo kraujo pulsacijos. 
Riziką susirgti šia liga didina sekantys veiksniai:
• vyresnis amžius (moterims virš 65m., vyrams virš 55m.);
• ligos atvejai šeimoje (genetinis polinkis);
• rūkymas;
• gausus druskos vartojimas;
• padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje (hipercholesterolemija);
• nutukimas;
• fizinio aktyvumo stoka;
• II tipo cukrinis diabetas;
• alkoholio vartojimas.
Taigi, hipertenzijos priežastys gali būti kelios. Pirmiausia – genetinės. Jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra padidėjusi rizika susirgti hipertenzija. Kiti svarbūs ir didelės įtakos susirgimui turintys dalykai yra rūkymas, alkoholis, antsvoris, nutukimas, per didelis druskos kiekis, netaisyklinga mityba. Taip pat turi reikšmės ir didelis gyvenimo tempas, per ilga darbo dienos trukmė, daug streso.

Hipertenzija būna dviejų rūšių – pirminė ir antrinė.

  Antrine hipertenzija vadinama tada, kai specialistai gali nustatyti tikslią ją sukėlusią priežastį: tai gali būti įgimtas inkstų kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir t.t. Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5–10 proc.
  Kitaip yra su pirmine hipertenzija – kaip jau minėta, tai yra įvairių veiksnių poveikio organizmui pasekmė ir tikslią jos priežastį ne visada įmanoma nustatyti.
Pradinėje stadijoje liga labai dažnai nesukelia jokių simptomų – žmogus gali jaustis visiškai sveikas, ir reikėtų tik pasidžiaugti, jei žmogus jaučia galvos skausmus, dūrimus širdies plote, širdies permušimus – tokiais atvejais jis atkreipia dėmesį, pasimatuoja kraujospūdį ir sužino apie padidėjusį arterinį kraujospūdį.

Hipertenzijos sunkumo kategorijos

Diastolinis KS                             Sistolinis KS                    Diastolinis KS
Optimalus                                         <120 ir                 ir                  80

Normalus                                          120–129             ir/ar            80–84

Didelis normalus                              130–139             ir/ar            85–89

1 laipsnio hipertenzija                     140–159             ir/ar            90–99

2 laipsnio hipertenzija                     160–179             ir/ar          100–109

3 laipsnio hipertenzija                      >180                  ir/ar            >110

Izoliuota sistolinė hipertenzija        >140                    ir                <90 

Klasifikacijoje paliktas terminas „didelis normalus“, nėra pacientams psichologiškai slegiantis, o tik atspindintis visų amžiaus grupių žmonėms didesnę tikimybę, kad hipertenzija atsiras ateityje.

Ligos gydymas

  Kad gydymas būtų veiksmingas, pirmiausia reikia šalinti šią ligą sukeliančius rizikos veiksnius. • Svarbu įvertinti paveldimumą. Jeigu jūsų tėvų kraujo spaudimas padidėjęs, tai jūs priklausote rizikos grupei ir reikalinga nuolatinė kraujospūdžio kontrolė. • Nutukimas. Reguliuoti kūno svorį yra labai svarbu, nes turintieji antsvorio šešis kartus dažniau serga arterine hipertenzija nei esantys normalaus kūno sudėjimo. Rekomenduojama: ü Paros maisto davinio energiją sumažinti 500–600 kcal, bet suvartoti ne mažiau kaip 1200 kcal ü Mažinti gyvulinių riebalų vartojimą ü Valgyti daugiau daržovių, vaisių, rupaus malimo grūdinių produktų ü Didinti fizinį aktyvumą ü Neleisti svoriui vėl padidėti

  • Didinti fizinį aktyvumą. Šiuolaikinis žmogus vis mažiau juda ir darbe, ir laisvalaikio metu. Daug laiko praleidžia vairuodamas, sėdėdamas prie kompiuterio ar televizoriaus. Taigi energijos sąnaudos yra labai sumažėjusios. Fizinis aktyvumas ypač svarbus kontroliuojant kūno svorį, nes energijos perteklius paverčiamas riebalais ir kaupiamas organizme, o tai skatina vystytis arterinę hipertenziją.
  Patariama judėti kasdien arba beveik kasdien bent po 30 min., kad pagreitėtų kvėpavimas ir žmogus suprakaituotų. Galima pasirinkti prieinamiausią ir teikiančią malonumo fizinio aktyvumo formą: eiti, plaukti, važiuoti dviračiu, žaisti krepšinį arba tinklinį. Fiziškai aktyvių žmonių geresnė psichinė savijauta, nuotaika, jie labiau pasitiki savimi. 
  • Tinkamai subalansuoti mitybą. Reikia kontroliuoti riebalų, ypač gyvulinių, vartojimą, nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių. Juos galima keisti augaliniais aliejais. Taip pat reikia rečiau vartoti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, saldumynų.
Gausus druskos vartojimas skatina hipertenzijos atsiradimą. Rekomenduojamas bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais bei duona, turi būti ne daugiau nei arbatinis šaukštelis (6 g).

Patariama:
  1. Rečiau ir mažesniais kiekiais vartoti maisto produktus, kuriuose yra daug druskos
  2. Dažniau valgyti maistą, turintį mažai druskos (pvz., daržoves ir vaisius)
  3. Į gaminamą maistą dėti kuo mažiau druskos, patiekalų skonį pagerinti prieskoniais
  4. Papildomai nesūdyti jau pagaminto maisto, ypač prieš tai neparagavus
  • Kalio kiekio didinimas maiste. Dienos maisto davinyje turi būti ne mažiau nei 3,5 g kalio. Gausus kalio turinčio maisto – vaisių ir daržovių – valgymas padeda palaikyti mažą kraujospūdį. Kalio gausu bulvėse, bananuose, slyvose, pupelėse, pomidoruose, liesuose pieno produktuose, razinose, apelsinuose ir pomidorų sultyse.
  • Alkoholis. Atsisakyti alkoholio. Kuo daugiau geriama alkoholio, tuo didesnis ir kraujospūdis. Metus gerti, kraujo spaudimas mažėja.
  • Rūkymas. Tabako dūmuose esantis nikotinas, veikdamas autonominę nervų sistemą, sutraukia periferines kraujagysles, padažnina pulsą ir padidina arterinį kraujo spaudimą. Metimas rūkyti yra kol kas veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirštamumą nuo jų. Metus rūkyti greitai pagerėja savijauta, mažėja rizika susirgti arterine hipertenzija ir kitomis ligomis. Mesti rūkyti verta bet kuriame amžiaus laikotarpiu. Net metus gana vėlyvame amžiuje, pailgėja gyvenimo trukmė.
  • Stresas, nerimas, baimė. Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali apsaugoti žmogaus nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos ir pavojų. Atpalaiduojamieji pratimai galėtų kiek pagerinti gyvenimo kokybę, bet to neužtenka tikrosios hipertenzijos kontrolei.
Medikamentinis gydymas spaudimą mažinančiais vaistais:
  • AKF inhibitoriai (slopinantys aktyvias medžiagas, sutraukiančias kraujagysles);
  • Kalcio kanalų blokatoriai (plečiantys kraujagysles);
  • Beta blokatoriai (retinantys širdies susitraukimus);
  • Diuretikai (šlapimą varantys),
  • Sartanai

  Gydymo tikslas – ilgam sumažinti arterinį kraujospūdį. Gydymas būna ilgalaikis, dažnai trunkantis visą gyvenimą.
Nemaža dalis žmonių, kurių aukštas kraujospūdis, gydytis bando patys. Tačiau būtina pabrėžti, kad taip daryti nederėtų – reikia kreiptis į gydytoją, jis, atlikęs kelis tyrimus, nuspręs, kokių vaistų ir kokiomis dozėmis reikia skirti. Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad kuo anksčiau pradėjus gydyti hipertenziją, pasiekiama geresnių rezultatų, o negydant ilgiau kaip dvejus metus, komplikacijų rizika labai padidėja. Kitas labai svarbus aspektas yra tai, kad, paskyrus vaistų, jų vartoti reguliariai ir taip kaip nurodyta yra būtina, nepaisant savijautos. Nors kraujospūdis ir gali normalizuotis, koreguoti reikia tik vaistų dozes, o ne apskritai nustoti gydyti. Atkreipti dėmesį bei prisiminti reikia ir tai, kad hipertenzija yra nepagydoma liga ir vaistus, nuolat konsultuojantis su gydytoju bei ieškant geriausių derinių, reikia vartoti visą likusį gyvenimą. Ypač kraujospūdžio gydymu rūpintis būtina greta sergant ir kitomis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ir pan. Tokiais atvejais kraujospūdį būtina griežtai koreguoti ir nuolat stebėti, kad jis nepakiltų aukščiau nei 130/80 mmHg.


Daugiau informacijos apie sveiką gyvenimo būdą, sveiko žmogaus kodą, kūno svorį ir kraujospūdį, fizinį aktyvumą, pagrindines sveikos mitybos taisykles rasite mūsų interneto svetainėje www.smlpc.lt.

Informaciją pagal įvairių šaltinių medžiagą parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Raminta Kiškėnienė



Atnaujinta 2018-04-06 15:12