Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad pievose, parkuose, miškuose, ar net sodybos kieme mūsų tyko nemenkas pavojus – erkės, vieni seniausių parazitų. Erkės priklauso voragyviams ir yra gausiausia jų grupė. Daugeliui erkių reikalingas kitas gyvas padaras, gyvūnas arba žmogus, kurio krauju erkė maitinasi. Vieno maitinimosi metu erkė padidėja net 10 kartų – jos forma pasidaro panaši į švino spalvos kiaušinį. Erkė ypatinga tuo, kad jai reikia gerokai daugiau kraujo nei kitiems parazitams. Jeigu įsisiurbusios erkės nepastebime, ji gali gerti kraują net iki 15 dienų.

Erkių mėgstamos vietos

Šie voragyviai mėgsta šilumą, drėgmę ir prieblandą, todėl dažniausiai aptinkami tankiuose lapuočių miško jaunuolynuose, miško proskynose ir kirtimuose, brūzgynuose, aukštoje žolėje. Kad geriau pasiektų savo auką erkės įkopia į žolę ar krūmus. Aktyvi erkė paprastai tyko aukos nuo 10-20 cm aukščio žolės stiebelio.

Kada erkės aktyviausios?

Lietuvoje erkių sezonas paprastai trunka nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos, bet esant švelniai žiemai jis gali pailgėti. Vidutinė temperatūra, kuriai esant erkė išlieka aktyvi – 5˚C. Erkės ypač aktyvios vasarą, po lietingos dienos. Šaltuoju periodu šie voragyviai pasyvesni, o žiemą pasislepia lapijoje po sniegu. Erkės aktyviausios ryte ir vakare, mažiausiai aktyvios – apie vidudienį.

Kokias ligas platina erkės?

• Erkinis encefalitas. Erkinio encefalito pirmieji požymiai dažniausiai pasireiškia praėjus 2–3 savaitėms po užsikrėtusios erkės įsisiurbimo. Pradžioje juntami panašūs į gripo simptomus: galvos skausmas, nedidelis karščiavimas ir raumenų skausmai. Šie simptomai trunka apie savaitę. Po pirmosios ligos fazės ligonis pasijunta geriau ir tariamai pasveiksta. Po to maždaug trečdaliui užsikrėtusiųjų išsivysto antroji ligos stadija – nervų sistemos pažeidimai. Virusas į žmogaus organizmą patenka ne tik įkandus erkei, bet ir vartojant nepasterizuotą, infekuotą ožkų ir karvių pieną.

• Laimo liga. Laimo ligą sukelia borelijos (bakterijos). Migruojanti, besiplečianti raudona dėmė (eritema) – būdingiausias Laimo ligos simptomas, atsirandantis praėjus 1–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Paraudimas gali atsirasti erkės įkandimo arba bet kurioje kitoje kūno vietoje. Dėmė palaipsniui plečiasi. Po 4–8 savaičių paraudimas gali savaime išnykti, tačiau ligą būtina gydyti. Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – išplinta organizme, ir po 2–9 mėn. gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimai, atramos ir judėjimo aparato, širdies, odos, akių pažeidimai. Laimo liga gydoma antibiotikais. Persirgus šia liga, imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus gali sirgti pakartotinai.

Efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai

Deja, kovojant su erkinio encefalito virusu, nėra jokio specifinio gydymo, todėl labai svarbu užkirsti kelią užsikrėtimui. Skiepai – efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė. Vakcinacija ypač rekomenduojama žmonėms, kurie gyvena, dirba arba dažnai lankosi miškuose, parkuose, pievose. Svarbu žinoti, kad asmenys, kurių veikla susijusi su darbu gamtoje, nuo erkinio encefalito turi būti skiepijami darbdavio lėšomis.

Nuo Laimo ligos skiepų nėra. Guodžia tik tai, kad laiku pradėjus gydymą nuo Laimo ligos visiškai pasveikstama, todėl greitas įsisiurbusių erkių pašalinimas labai svarbus Laimo ligos profilaktikai. Šios ligos sukėlėjai yra erkių žarnyne ir dažniausiai perduodami žmogui tada, kai erkė išbūna įsisiurbusi ilgiau nei 48 valandas. Užkrėstos erkės virusas tirpsta seilių liaukose, todėl žmogui virusas   perduodamas tuo pačiu metu, kai tik erkė pažeidžia odą.

Cheminis erkių naikinimas nėra efektyvus

Atsižvelgiant į erkių biologiją, nėra rekomenduojama mažinti šių erkių populiaciją cheminėmis priemonėmis. Šis būdas brangus ir neefektyvus, nes nėra būdų apsaugoti apipurkštą teritoriją nuo erkių, kurios išlieka gyvos po miško paklote. Lietuvoje niekada nebuvo purškiami miškai specialiai tam, kad būtų naikinamos erkės. Net jei chemikalai būtų purškiami iš viršaus, pavyzdžiui, iš lėktuvo, chemikalai tikrai nepasieks erkių, nes produktą sulaikys medžių lapija, kita augmenija.

Erkių keliamą pavojų galima sumažinti

Vykstant į gamtą, specialistai pataria pasirūpinti tinkama apranga, kad kuo mažiau būtų atvirų kūno vietų – taip erkėms sunkiau patekti ant kūno. Vilkėti ilgas kelnes, palaidines ilgomis rankovėmis ir pan. Drabužiai turėtų būti šviesūs, kad lengviau būtų galima pastebėti ropojančią erkę. Grįžus į namus, atidžiai apsižiūrėti savo kūną, išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu. Taip pat nepamiršti repelentų (erkes atbaidančios priemonės), kurie yra skirti rūbams ar kūnui. Jų poveikis trumpalaikis, todėl būtina naudoti pagal gamintojo nurodymus. Erkių aktyvumo periodu rekomenduojama vartoti pasterizuotą ar virintą karvių, ožkų pieną, kad neužsikrėstumėte erkiniu encefalitu.

Erkių plitimas

Nereikia pamiršti, kad erkes iš vienos vietos į kitą transportuoja paukščiai. Įsisegusi erkė maitinasi ne dieną, o ilgai. Gali ir iki savaitės. Tai per tiek laiko paukštis gali gana toli nukeliauti.
Be to, prie erkių išplitimo miestuose prisidėjo ir benamiai šunys ir katės. Kita erkėms būtina sąlyga – drėgmė. Jos Lietuvoje taip pat turime pakankamai, ypač po žiemos nutirpus sniegui erkės gali kaip reikiant džiaugtis aplinkos sąlygomis. Trečias veiksnys, lengvai leidžiantis erkėms plisti mūsų šalyje, – jų maitintojai. Turime dideles tiek paukščių, tiek žvėrių, tiek graužikų populiacijas. Pastarieji labai išplito nedirbamose, apleistose teritorijose, kur nepjaunama žolė.

Pagal dabartines klimato sąlygas Lietuva yra beveik pačiame erkių aktyvumo epicentre. Vykstant klimato kaitai, jų populiacijos juda Šiaurės link. Todėl jei anksčiau Švedijoje ar Suomijoje apie erkių platinamas ligas buvo kalbama mažai, dabar ši tema vis dažniau patenka į akiratį. Europoje Lietuva lyderiauja pagal užsikrėtimą erkiniu encefalitu, o Laimo ligos rodikliai –vieni didesnių žemyne. 



Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) preliminariais duomenimis, Lietuvoje per š.m. pusmetį (sausio – birželio mėnesius) erkiniu encefalitu  susirgo virš 90 asmenų ir tai trečdaliu daugiau nei registruota susirgimų pernai per tą patį laikotarpį (61 atvejis). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Švenčionių skyriaus duomenimis, šiais metais (sausio – birželio mėnesiais) Švenčionių rajone registruoti 4 Laimo ligos ir 2 erkinio encefalito atvejai.

Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pataria pasidalinti šiomis žiniomis su artimaisiais, bičiuliais ir mėgautis vasaros sezonu atsakingai. 

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenis, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenis.

Parengė:

Švenčionių rajono visuomenės sveikatos biuro

visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Gintarė Maliuševskienė