Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija

Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia rajono gyventojus dalyvauti nemokamoje Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos asmenų sveikatos stiprinimo programoje.

Švenčionių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto, yra didžiausias tarp visų mirties priežasčių. Dažniausiai šios ligos yra siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos), rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, nervine įtampa, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ir kt. Šeimos gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai vieni nepajėgūs sumažinti šių rizikos veiksnių. Pats žmogus turi rūpintis savo ir savo šeimos narių sveikata.

Programos tikslas

Siekiant pagerinti rizikos asmenų sveikatą, yra vykdoma minėta programa, kurios metu yra supažindinama su širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos veiksniais, sveikos gyvensenos principais, streso valdymu, sveikatai palankia mityba bei fiziniu aktyvumu.

Programos dalyviai -

• Suaugusiems asmenims, kuriems nustatyta širdies ir kraujagyslių ligų ir (arba) cukrinio diabeto rizika;
• Suaugusiems asmenims, kurie savanoriškai kreipiasi į visuomenės sveikatos biurą dėl dalyvavimo Programoje: turintiems padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, padidėjusią cholesterolio ar gliukozės koncentraciją kraujyje, antsvorį, nutukimą ar žalingų įpročių.

Vykdant programos veiklas, vyks susitikimai su specialistais:

• Šeimos gydytoju/kardiologu
• Dietologu
• Kineziterapeutu
• Psichologu
• Visuomenės sveikatos specialistu

Programa vykdoma:

• Švenčionių mieste
• Švenčionėlių mieste
• Pabradės mieste

Norintys dalyvauti programoje dėl išsamesnės informacijos, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją arba į Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą. 

DĖMESIO! Grupės formuojamos tik iš anksto užsiregistravus

tel. (8387) 206 08 arba el. paštu stebesena.svencionys@gmail.com

Dalyvavimas nemokamas!

Programa vykdoma vadovaujantis Sveikatos stiprinimo programos, skirtos širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai, tvarkos aprašu. Patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-979 (lLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. V-776 redakcija). Įsakymas įsigalioja 2020 m. birželio 1 d. 

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi ir ekonomiškai stipriose, ir atsiliekančiose šalyse. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvos mirties priežasčių struktūroje mirtingumas nuo ŠKL daugelį metų užima pirmą vietą. Arterinė hipertenzija, cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje, padidėjusi trigliceridų koncentracija, sumažėjusi didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio koncentracija, nutukimas ir cukrinis diabetas yra pagrindiniai savarankiški ŠKL ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) rizikos veiksniai. Vienas asmuo tuo pačiu metu gali turėti visą grupę rizikos veiksnių. Didėjant šių veiksnių skaičiui, ŠKL ir LNL rizika didėja. 
         Dar 1923 m. arterinės hipertenzijos ir hiperglikemijos kompleksas buvo pavadintas metaboliniu sindromu (MS). Tai nėra atskira liga – tai galimų būsimų ligų kompleksas, kurių daugelis yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir kitas organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau laiku atkreipus dėmesį į metabolinį sindromą, pakoregavus gyvenimo būdą ir mitybos įpročius, galima išvengti žalingų pasekmių sveikatai.

Kas dėl visko kaltas?
        MS nustatomas esant rizikos veiksniams: pilviniam („obuolio“ tipo) nutukimui, kai vyrų juosmens apimtis yra daugiau kaip 102 cm, moterų – daugiau kaip 88 cm, didelio tankio (gerojo) cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažėjimui - vyrams mažiau kaip 1,00 mmol/l; moterims mažiau kaip 1,3 mmol/l, padidėjusi trigliceridų koncentracija daugiau kaip 1,7 mmol/l, padidėjus arteriniam kraujo spaudimui iki 140/90 mm/Hg ir gliukozės koncentracijai kraujyje nevalgius daugiau kaip 6,1 mmol/l.
Metabolinį sindromą lemia daug priežasčių, tačiau yra išaiškinta, kad 20–40 proc. visų gyventojų turi įgimtą polinkį sirgti MS, o rizika didėja, jei artimi giminaičiai serga ar sirgo 2 tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ar kitomis širdies kraujagyslių ligomis jaunesniame amžiuje.
Prie metabolinio sindromo atsiradimo prisideda ir netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, nuolatinis stresas, hormonų disbalansas. Anksčiau žmonės daugiau vaikščiojo pėsčiomis, daug ir sunkiai dirbo. Dabar sėdimas darbas, fizinio aktyvumo stoka ir nuolatinis persivalgymas priveda prie didelio laipsnio nutukimo, kuris paleidžia metabolinio sindromo mechanizmą.

Milijonas ligų vienam žmogui
       Įrodyta, kad metabolinis sindromas padidina ne tik 2 tipo cukrinio diabeto bei širdies kraujagyslių ligų, bet ir daugelio kitų sutrikimų riziką.
• Sutrinka medžiagų apykaita, riebalai kaupiasi kepenyse, ilgainiui jos suriebėja, vystosi jų uždegimas, kuriam progresuojant, gali išsivystyti kepenų fibrozė ir galiausiai cirozė, o tulžies pūslėje ir inkstuose gali formuotis akmenys.
• Žmonės sergantys metaboliniu sindromu dažniau linkę sirgti psoriaze ir psoriaziniu artritu, juos dažnai vargina knarkimas naktimis.
• Padidėjus arteriniam kraujospūdžiui, cholesterolio ir trigliceridų koncentracijai kraujyje ir nutukimui, padidėja podagros atsiradimo rizika, kadangi inkstai nebesugeba pašalinti reikiamo šlapimo rūgšties kiekio iš organizmo.
• MS veikia ir reprodukcinę sveikatą. Moterims dažniau nustatomas policistinių kiaušidžių sindromas, kuriam būdinga sutrikusi kiaušidžių funkcija ir cistos kiaušidėse, dėl ko moterims sunkiau pastoti, vyrams dvigubai dažniau pasitaiko impotencija. Yra duomenų, kad vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, rizika susirgti prostatos vėžiu padidėja dvigubai.
• Metabolinis sindromas taip pat skatina aterosklerozės (kraujagyslių susiaurėjimo) proceso progresavimą visų organizmo arterijų sienelėse. Senyvo amžiaus žmonėms, kuriems diagnozuotas MS, greičiau pasireiškia pažintinių funkcijų sutrikimai (silpnaprotystė).

Kaip sau padėti?
      Pirmiausia, svarbiausios nemedikamentinės priemonės ir tik po to vaistai. Svarbu mažinti savo kūno svorį, atsisakyti žalingų įpročių, būti fiziškai aktyviems, vengti stresų. 
Mitybos subalansavimas kūno svorį leidžia sumažinti 7–10 procentų. Būtina valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
Kasdienis 30–40 minučių fizinis krūvis labai svarbus mūsų organizmui. Fizinis aktyvumas didina gerojo cholesterolio koncentraciją kraujyje iki 40 procentų ir mažina trigliceridų kiekį iki 15 procentų. Fizinių pratimų metu deginamos kalorijos, todėl krenta kūno masė. Svarbu nepamiršti, kad fizinis krūvis būtų nuolatinis ir nepertraukiamas.
Siekiant pažaboti nevaldomą svorio augimą yra svarbu pasitikrinti hormonų balansą. Nustačius hormonų sutrikimą - būtina juos sureguliuoti.
Svarbu reguliariai matuoti liemens apimtį, sekti lipidų ir gliukozės koncentraciją kraujyje.

Nenumokite ranka į kūno siunčiamus signalus - užkirskite kelią rimtoms ligoms!

„Sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas“
                                                                                          Sokratas

Parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Raminta Kiškėnienė

    Kelią ligoms gali užkirsti žinios apie giminės sveikatos istoriją

   Amžius, lytis ir paveldimumas – tai sveikatos rizikos veiksniai, kurių žmogus negali kontroliuoti ir pakeisti. Tačiau sveikatos specialistai tvirtina, kad žinojimas apie priklausymą rizikos grupei yra „vertas aukso“, nes suteikia žmogui progą išvengti galimos ligos pasirinkus sveikesnę gyvenseną.

   Tikrintis sveikatą reikia ir jauniems

Moteris kraujagyslių ligos užklumpa vėliau

  Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau sergamumas tarp to paties amžiaus vyrų ir moterų skiriasi: 45-55 metų vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis serga gerokai dažniau nei to paties amžiaus moterys. Vaisingu gyvenimo laikotarpiu moterims šių ligų padeda išvengti hormonai estrogenai, kurie apsaugo kraujagysles nuo pažeidimų. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis tarp moterų pradeda sparčiai didėti po menopauzės – maždaug nuo 50-ies metų. O vyresniame amžiuje, sulaukusios 65-erių, moterys pagal sergamumo dažnį pasiveja vyrus. Nuo kraujotakos sistemos ligų taip pat dažniau miršta moterys nei vyrai.

Senatvėje – akistata su tromboze

Būkite atidūs simptomams

  Hipertenzija – tai padidėjęs kraujospūdis. Arterinė hipertenzija yra įrodytas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, ypač reikšmingas koronarinės širdies ligos, insulto ir širdies nepakankamumo išsivystymui. Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti.
Širdies ir kraujagyslių ligos sergamumo struktūroje užima pirmąją vietą, taip pat yra neįgalumo ir blogesnės gyvenimo kokybės priežastis. Visoje Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė gyventojų mirtingumo priežastis.
  Hipertenzija – tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių poveikio pasekmė žmogaus organizme. Deja, liga nėra iki galo aiški ir dabar, jos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada. Hipertenzija dažnai nesukelia jokių simptomų, dėl to vadinama „nebyliąja žudike“.

Situacija Švenčionių rajone

Sergamumas hipertenzinėmis ligomis Švenčionių rajono savivaldybėje pradėjo didėti nuo 2011 m., o 2015 m. aplenkė bendrą šalies rodiklį. 2014 m. sergamumas hipertenzinėmis ligomis Švenčionių rajono savivaldybėje buvo 1396.74 atvejai 100 000 gyventojų, o 2015 m. – 2062.91.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

  Arterinis spaudimas padidėja sutrikus įvairių aktyvių medžiagų pusiausvyrai. Šių medžiagų poveikyje kraujagyslės susitraukia, laikui bėgant jų sienelės praranda elastingumą, sustandėja, todėl negali tinkamai prisitaikyti prie iš širdies išmetamo kraujo pulsacijos. 
Riziką susirgti šia liga didina sekantys veiksniai:
• vyresnis amžius (moterims virš 65m., vyrams virš 55m.);
• ligos atvejai šeimoje (genetinis polinkis);
• rūkymas;
• gausus druskos vartojimas;
• padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje (hipercholesterolemija);
• nutukimas;
• fizinio aktyvumo stoka;
• II tipo cukrinis diabetas;
• alkoholio vartojimas.
Taigi, hipertenzijos priežastys gali būti kelios. Pirmiausia – genetinės. Jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra padidėjusi rizika susirgti hipertenzija. Kiti svarbūs ir didelės įtakos susirgimui turintys dalykai yra rūkymas, alkoholis, antsvoris, nutukimas, per didelis druskos kiekis, netaisyklinga mityba. Taip pat turi reikšmės ir didelis gyvenimo tempas, per ilga darbo dienos trukmė, daug streso.

Hipertenzija būna dviejų rūšių – pirminė ir antrinė.

  Antrine hipertenzija vadinama tada, kai specialistai gali nustatyti tikslią ją sukėlusią priežastį: tai gali būti įgimtas inkstų kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir t.t. Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5–10 proc.
  Kitaip yra su pirmine hipertenzija – kaip jau minėta, tai yra įvairių veiksnių poveikio organizmui pasekmė ir tikslią jos priežastį ne visada įmanoma nustatyti.
Pradinėje stadijoje liga labai dažnai nesukelia jokių simptomų – žmogus gali jaustis visiškai sveikas, ir reikėtų tik pasidžiaugti, jei žmogus jaučia galvos skausmus, dūrimus širdies plote, širdies permušimus – tokiais atvejais jis atkreipia dėmesį, pasimatuoja kraujospūdį ir sužino apie padidėjusį arterinį kraujospūdį.

Hipertenzijos sunkumo kategorijos

Diastolinis KS                             Sistolinis KS                    Diastolinis KS
Optimalus                                         <120 ir                 ir                  80

Normalus                                          120–129             ir/ar            80–84

Didelis normalus                              130–139             ir/ar            85–89

1 laipsnio hipertenzija                     140–159             ir/ar            90–99

2 laipsnio hipertenzija                     160–179             ir/ar          100–109

3 laipsnio hipertenzija                      >180                  ir/ar            >110

Izoliuota sistolinė hipertenzija        >140                    ir                <90 

Klasifikacijoje paliktas terminas „didelis normalus“, nėra pacientams psichologiškai slegiantis, o tik atspindintis visų amžiaus grupių žmonėms didesnę tikimybę, kad hipertenzija atsiras ateityje.

Ligos gydymas

  Kad gydymas būtų veiksmingas, pirmiausia reikia šalinti šią ligą sukeliančius rizikos veiksnius. • Svarbu įvertinti paveldimumą. Jeigu jūsų tėvų kraujo spaudimas padidėjęs, tai jūs priklausote rizikos grupei ir reikalinga nuolatinė kraujospūdžio kontrolė. • Nutukimas. Reguliuoti kūno svorį yra labai svarbu, nes turintieji antsvorio šešis kartus dažniau serga arterine hipertenzija nei esantys normalaus kūno sudėjimo. Rekomenduojama: ü Paros maisto davinio energiją sumažinti 500–600 kcal, bet suvartoti ne mažiau kaip 1200 kcal ü Mažinti gyvulinių riebalų vartojimą ü Valgyti daugiau daržovių, vaisių, rupaus malimo grūdinių produktų ü Didinti fizinį aktyvumą ü Neleisti svoriui vėl padidėti

  Gydymo tikslas – ilgam sumažinti arterinį kraujospūdį. Gydymas būna ilgalaikis, dažnai trunkantis visą gyvenimą.
Nemaža dalis žmonių, kurių aukštas kraujospūdis, gydytis bando patys. Tačiau būtina pabrėžti, kad taip daryti nederėtų – reikia kreiptis į gydytoją, jis, atlikęs kelis tyrimus, nuspręs, kokių vaistų ir kokiomis dozėmis reikia skirti. Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad kuo anksčiau pradėjus gydyti hipertenziją, pasiekiama geresnių rezultatų, o negydant ilgiau kaip dvejus metus, komplikacijų rizika labai padidėja. Kitas labai svarbus aspektas yra tai, kad, paskyrus vaistų, jų vartoti reguliariai ir taip kaip nurodyta yra būtina, nepaisant savijautos. Nors kraujospūdis ir gali normalizuotis, koreguoti reikia tik vaistų dozes, o ne apskritai nustoti gydyti. Atkreipti dėmesį bei prisiminti reikia ir tai, kad hipertenzija yra nepagydoma liga ir vaistus, nuolat konsultuojantis su gydytoju bei ieškant geriausių derinių, reikia vartoti visą likusį gyvenimą. Ypač kraujospūdžio gydymu rūpintis būtina greta sergant ir kitomis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ir pan. Tokiais atvejais kraujospūdį būtina griežtai koreguoti ir nuolat stebėti, kad jis nepakiltų aukščiau nei 130/80 mmHg.

Daugiau informacijos apie sveiką gyvenimo būdą, sveiko žmogaus kodą, kūno svorį ir kraujospūdį, fizinį aktyvumą, pagrindines sveikos mitybos taisykles rasite mūsų interneto svetainėje www.smlpc.lt.

Informaciją pagal įvairių šaltinių medžiagą parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Raminta Kiškėnienė