Gimdos kaklelio vėžys – viena aktualiausių moterų sveikatos problemų Lietuvoje ir vienas dažniausių onkologinių susirgimų moterims. Neatsižvelgiant į moterų amžių, gimdos kaklelio vėžys užima ketvirtą vietą onkologinių susirgimų eilėje, tačiau, jei vertintume dažnį jaunoms, reprodukcinio amžiaus moterims, gimdos kaklelio vėžys joms yra antras pagal dažnumą. 

Gimdos kaklelio vėžys atsiranda, kai gimdos kaklelio, kuris yra apatinėje gimdos dalyje, ląstelės pakinta ir tampa ikivėžinėmis - iš šių pakitusių ląstelių palaipsniui išsivysto vėžys.

Simptomai

Ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Vėžiui vystantis, gali atsirasti progresuojančio gimdos kaklelio vėžio simptomų ir požymių.

• Nenormalus kraujavimas: tarp menstruacijų arba po lytinių santykių. Tai dažniausias gimdos kaklelio vėžio simptomas;
• Kraujavimas po menopauzės;
• Neįprastos, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties;
• Nemalonūs pojūčiai lytinių santykių metu;
• Dubens srities skausmas.

Priežastys ir rizikos veiksniai

• Dažniausiai (99,7%) gimdos kaklelio vėžį sukelia lengvai lytiniu keliu plintantis žmogaus papilomos virusas (ŽPV).  Dauguma ŽPV infekuotų moterų nesuserga gimdos kaklelio vėžiu, tačiau kitoms moterims šios ligos išvengti nepavyksta, todėl yra labai svarbu, kad moterys turėtų galimybę dalyvauti profilaktinės patikros programoje ir taip apsisaugotų nuo išplitusio gimdos kaklelio vėžio.
• Susilpnėjusi imuninė sistema. Didesnę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu turi ŽPV infekuotos moterys, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi dėl rūkymo, prastos mitybos, imuninę sistemą slopinančių vaistų vartojimo arba ŽIV (AIDS).
• Kitos lytiniu keliu plintančios infekcijos. Gimdos kaklelio vėžio rizika didėja, jeigu moteris serga kitomis lytiniu keliu perduodamomis ligomis, pavyzdžiui, chlamidijoze, gonorėja, sifiliu arba ŽIV (AIDS).
• Rūkymas. Rūkančioms moterims, palyginti su nerūkančiomis, padidėja tikimybė susirgti plokščių ląstelių gimdos kaklelio karcinoma.
• Kontraceptinės tabletės. Įrodyta, kad ilgalaikis (daugiau kaip 10 metų) kontraceptinių tablečių vartojimas, šiek tiek padidina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Rizika sumažėja vos tik moteris nustoja gerti kontraceptines tabletes ir po dešimties metų pertraukos rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu yra tokia pati, kaip ir kontraceptinių tablečių niekada nevartojusių moterų.
• Vaikų skaičius ir gimdymo amžius. Didesnę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu turi daug vaikų pagimdžiusios moterys. Moterys, kurios gimdė būdamos 17 metų arba jaunesnės, turi dvigubai didesnę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu, palyginti su moterimis, kurios pirmo vaiko susilaukė 25 metų arba vėliau.

Anksti diagnozavus gimdos kaklelio vėžį, prognozė yra gera – penkerius metus išgyvena 91% ligonių. Išplitusios ligos prognozė yra blogesnė – penkerius metus išgyvena mažiau kaip 20%. Gimdos kaklelio vėžys gydomas operacija, spinduline terapija (radioterapija), chemoterapija ir neseniai atsiradusia biologine terapija – visi šie metodai gali būti derinami tarpusavyje. Ankstyvų stadijų gimdos kaklelio vėžys gali būti išgydytas operaciniu būdu arba radioterapija, tačiau daugumos vėlyvų stadijų vėžio atvejų išgydyti nepavyksta.

TAI SVARBU! Jeigu visos moterys reguliariai tikrintųsi pas ginekologą ir joms būtų atliekamas PAP testas, dauguma ikivėžinių pokyčių būtų nustatomi ir pagydomi nespėjus išsivystyti vėžiui. Taip būtų užkirstas kelias invaziniams navikams atsirasti. Invazinis navikas gali būti aptiktas ankstyvosios stadijos, kai jį dar galima išgydyti.

PAP testas – tai nesudėtingas, neskausmingas tyrimas, atliekamas siekiant nustatyti, ar yra ikivėžinių pokyčių epitelio, dengiančio gimdos kaklelį ir išklojantį kaklelio kanalą, ląstelėse. Šis testas moteriai turėtų būti atliekamas tarp menstruacijų (geriausias laikas – praėjus 10–20 dienų nuo pirmosios menstruacijų dienos). Maždaug 2 dienas prieš PAP testą moteris turi neplauti makšties, nenaudoti spermicidinių kremų, putų bei gelių, vaginalinių medikamentų (išskyrus nurodytus gydytojo).

Šiuo metu daugelyje išsivysčiusių šalių, o nuo 2004 metų ir Lietuvoje, siekiant sumažinti moterų sergamumą gimdos kaklelio vėžiu bei mirtingumą nuo jo, vykdomos gimdos kaklelio patikros atrankinės programos. Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientėms. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Situacija Švenčionių rajone

Švenčionių r. eilę metų mirtingumas dėl gimdos kaklelio vėžio, lyginant su Lietuva, buvo beveik dvigubai didesnis. Nuo 2012 m. kas 3-4 m. mirtingumas mažėdavo ir tapdavo artimas arba geresnis nei šalies vidurkis (dėl nepaaiškinamų priežasčių). Džiugu ir verta paminėti, kad paskutinių duomenų skaičiai džiugina, nes 2021 m. Švenčionių rajone nefiksuota nė viena mirtis dėl gimdos kaklelio vėžio. (1 pav.)

1 Pav. Mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio Švenčionių rajone ir Lietuvoje 100 000 mot.

Parengė: visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną Raminta Kiškėnienė

Straipsnis parengtas remiantis: Nacionalinis vėžio instituto, Roche.lt, Higienos instituto VSS IS informacija.