Gegužės 28 d. minima Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena

Atgal

Gegužės 28 d. minima Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena

2023-05-26

Menopauzė yra natūralus gyvenimo periodas, kuris palies kiekvieną iš mūsų. Menopauzės metu moters menstruacinis ciklas visam laikui nutrūksta ir estrogenų kiekis mažėja dėl progresuojančio kiaušidžių nepakankamumo. Pokyčiai moters organizme pasireiškia iki menopauzės ir tęsiasi po menopauzės. Šis laikotarpis vadinamas klimakteriniu periodu. Jo metu vyksta įvairūs medžiagų apykaitos pokyčiai, pasireiškia fiziniai ir emociniai simptomai, galintys neigiamai paveikti moters gyvenimo kokybę. Hormoniniai pokyčiai klimakterinio periodo metu turi reikšmės riebalų dalies kūne padidėjimui ir visceralinių riebalų kaupimuisi. Dėl angliavandenių, riebalų ir baltymų mitybos disbalanso kartais gali pasireikšti depresijos simptomai. Jie gali padidinti arba sumažinti apetitą, sukelti persivalgymą ar net nuovargio jausmą, nuolat planuojant sveikai maitintis, bet nesiryžtant pokyčiams. Tiek persivalgymas, tiek ir nepakankamas maitinimasis gali neigiamai veikti protinę sveikatą.
MENOPAUZĖ yra momentas, praėjus 12 mėnesių po paskutinių moters mėnesinių. Metai iki to momento, kai moterims gali pakisti mėnesinis ciklas, pasireikšti karščio bangos ar kiti simptomai, vadinami menopauzės perėjimu arba perimenopauze.
PERIMENOPAUZĖ. Tai laikotarpis nuo ankstyvųjų menopauzės simptomų iki 12 mėn. po mėnesinių pabaigos. Perimenopauzė trunka 4-5 metus, ji prasideda sporadiškais kiaušidžių folikulų ir (arba) geltonkūnio vystymosi ir funkcijos sutrikimais arba nepakankamumu. Mėnesinės tampa nereguliarios, atsiranda ilgalaikė anovuliacija, sumažėja progesterono gamyba, pasireiškia estrogenų kiekio svyravimai. Perimenopauzinis laikotarpis paprastai prasideda apie 47 – uosius gyvenimo metus ir gali svyruoti nuo vienų iki devynerių metų.
Menopauzės pereinamasis laikotarpis dažniausiai prasideda nuo 45 iki 55 metų. Paprastai jis trunka apie septynerius metus, bet gali būti ir 14 metų. Trukmė gali priklausyti nuo gyvenimo būdo veiksnių, tokių kaip rūkymas, jo pradžios amžius, nepakankama mityba, išsekimas, gausus ir staigus kraujavimas gimdymo metu, avitaminozė, jonizuojanti spinduliuotė (pvz., dubens srities dėl įvairių navikų), kiaušidžių srities operacijos (pvz. endometriozės operacinis gydymas), didelių dozių chemoterapija. Menopauzę taip pat gali sukelti histerektomija, arba chirurginis kiaušidžių, gaminančių hormonus pašalinimas. Jei jums buvo atlikta gimdos ar kiaušidžių pašalinimo operacija ir nevartojate hormonų, iškart pajusite menopauzės simptomus. Po menopauzės moterys patenka į pomenopauzę.
Menopauzė kiekvieną moterį paveikia savitai ir įvairiai. Organizmas pradeda skirtingai naudoti energiją, keičiasi riebalų ląstelės, moterys gali lengviau priaugti svorio. Gali pakisti kaulų masė ir širdies sveikata, kūno formos ir fizinės funkcijos. Moterys po menopauzės yra labiau pažeidžiamos širdies ligų ir osteoporozės. Per tą laiką svarbu ir toliau sveikai maitintis, būti aktyviems ir užtikrinti, kad gautumėte pakankamai kalcio, kad kaulų sveikata būtų optimali.
Supermaistas menopauzės periodu
Menopauzės periodu reiktų valgyti graikinių riešutų, nes tai yra omega – 3 riebalų rūgščių šaltinis, kuris palaiko smegenų funkcijas ir lengvina depresijos simptomus.
Tamsių, žalių, lapinių daržovių (špinatai, salotos, burokėlių lapai), jos mažina uždegiminius procesus organizme.
Avokadai – puikus „sveikųjų“ riebalų šaltinis, jame gausu baltymų, vitaminų K, C, E, B. Valgykite avokadus kasdien ir smegenys galės sėkmingai dirbti.
Uogos, tokios kaip mėlynės, juodieji serbentai, avietės, braškės – tai supermaistas visam organizmui, nes visose uogose labai daug antioksidantų, kurie stiprina imuninę sistemą, apsaugo organizmą nuo įvairių ligų, slopina ir depresijos simptomus.
Linų sėmenys, ispaninių šalavijų ir kanapių sėklos yra pačios tinkamiausios vartoti dėl jose esančių omega – 3 riebalų rūgščių.
Ankštinės daržovės (avinžirniai, žaliosios, tamsiosios pupelės) – organizmas jas lėtai virškina, todėl užtikrina sotumo jausmą. Kartu šis produktas padeda svorio kontrolei, mažina diabeto riziką, gali būti puikus mėsos pakaitalas.
Pomidorai labai svarbūs depresijos simptomams mažinti. Kasdien su salotomis suvalgykite bent 6 mažus pomidoriukus arba 2-3 didesnius pomidorus.
Sutrikęs miego režimas veikia mūsų nuotaiką, sunku sutelkti dėmesį, tampame nervingesni, todėl labai svarbu eiti miegoti vienodu laiku. Prieš miegą galite paskaityti knygą, pagulėti šiltoje vonioje. Venkite prieš miegą žiūrėti televizorių, dirbti su kompiuteriu, venkite aktyvaus sporto, nederėtų persivalgyti.
Moters gyvenime tikrai netrūksta veiklos, tai darbas, šeima, vaikų problemos, natūralu, kad dalyvauti sporto užsiėmimuose pritrūksta laiko. Tačiau, norint būti fiziškai aktyvioms galima laikytis keleto principų: dažniau išeiti pasivaikščioti, vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis, plaukioti baseine. Reguliarus fizinis aktyvumas labai efektyviai mažina karščio bangas, taip pat padeda naikinti riebalinį audinį, mažina visceralinį nutukimą, kuris yra daug pavojingesnis nei taip lengvai pastebimas poodinis nutukimas.
Augalai menopauzės simptomams lengvinti
Dvimetė nakviša. Vartojamas augalo sėklų aliejus. Jame gausu linoleno ir gama linoleno rūgščių. Manoma, kad šis augalas mažina karščio bangas, tačiau tam trūksta dar tikslesnių tyrimų.
Raudonasis dobilas. Raudonuosiuose dobiluose yra izoflavonų, kurie dėl jų estrogeninio poveikio kartais priskiriami fitoestrogenams. Raudonųjų dobilų izoflavonų biologinis prieinamumas gali būti net didesnis nei sojų, ir todėl galima paaiškinti, kodėl raudonojo dobilo vartojimo tyrimai rodo, kad šio augalo preparatai efektyviau lengvina menopauzės simptomus.
Linų sėmenys. Polifenoliai – linų sėmenyse esantis antioksidantų šaltinis. Jų poveikis – priešuždegiminis, priešmikrobinis, priešalerginis. Be to, polifenoliai mažina aterosklerozės riziką. Linų sėmenyse esančių lignanų nauda sveikatai – vėžinių susirgimų, širdies kraujagyslių sistemos ligų, diabeto bei inkstų ligų prevencijai. Lignanai – tai augalinio maisto aktyviosios medžiagos, kurių randama sėklose, visų grūdo dalių kruopose, vaisiuose, uogose, daržovėse; augalų hormonai fitoestrogenai, galintys veikti estrogenų metabolizmą bei mažinantys krūties ir tiesiosios žarnos vėžio riziką. Pomenopauzės etapu moterims rekomenduojama vartoti net 40 g linų sėmenų per dieną. Šiose sėklose dominuoja riebaluose tirpus vitaminas E, jis yra stipriausias antioksidantas apsaugantis ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, didinantis imuninės sistemos atsparumą, slopinantis vėžio ir Alzheimerio ligos riziką bei slopinantis mažo tankio lipoproteinų oksidaciją.
Vaistinis valerijonas. Pastaraisiais metais atliktas 8 savaičių trukmės tyrimas su 60 pomenopauzės etapą išgyvenančių moterų (45-60 metų), jo rezultatas - patikimas menopauzės simptomų palengvėjimas, vartojant 530 mg valerijonų šaknų kapsules 2 kartus per dieną.
Daugelis kitų augalų taip pat dažnai naudojami menopauzės simptomams lengvinti: skaistminas, dviskiautis ginkmedis, svaigusis pipiras, sukatžolė, paparastoji jonažolė, melisa, liucerna, epimedis.
Klimakteriniu periodu gali varginti nerimas, nuotaikų kaita, tam įtaką daro estrogenų kiekio mažėjimas. Jei moteris yra veikli, turinti įdomių pomėgių, realizuoja save įvairiose veiklose, tuomet ji daug lengviau išgyvena šiuos pokyčius. Tačiau jei moteris yra nusivylusi, nepasitikinti savimi, jei nesiseka darbe, tuomet šis laikotarpis jai yra ypatingai sudėtingas, problemos ir rūpesčiai kaupiasi ir juos įveikti yra daug sunkiau. Atraskite patrauklius hobius, fizinį aktyvumą ar kažkokį kitokį pomėgį, skirkite laiko sau. Menopauzės metu reikia ne tik laikytis lengvų gyvenimo būdų keitimo bet ir reguliariai lankytis pas gydytojus.
Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Jurga Masevičienė. Naudota literatūra - Sandrijos Čapkauskienės knyga „Menopauzė be tabu“




Atnaujinta 2018-03-16 21:15