Psichinė sveikata

Psichikos sveikata – tai geros savijautos pojūtis, emocinė ir dvasinė būsena, kuri leidžia žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve, išgyventi skausmą ir liūdesį.

Gerą psichikos sveikatą rodo žmonių gebėjimas užmegzti ir palaikyti asmeninius santykius, įveikti sunkumus, išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam individui ir aplinkiniams, pačiam priimti sprendimus ir už juos atsakyti.


Savižudybių prevencija
     
     Kiekvienam žmogui įvairiais gyvenimo etapais gali kilti minčių apie savižudybę. Priežastys gali būti pačios įvairiausios: finansiniai sunkumai, depresija, netektys, patyčios, nutrūkę santykiai, bet kuri kita priežastis.
Savižudybė yra procesas – vienas po kito patiriami skausmingi išgyvenimai sukelia nuolatinę psichologinę kančią. Daug sunkumų bandančiam įveikti žmogui savižudybė gali atrodyti vienintelė išeitis. Jį drasko prieštaringi jausmai: noras gyventi ir pasiryžimas mirti.
     Kad ir kas būtų atsitikę, vienas nuoširdus pokalbis gali sumažinti kančią ir išgelbėti gyvybę. Net ir „Labas, kaip tu jautiesi?“ gali būti padedančio išvengti savižudybės pokalbio pradžia.
APIE GRĘSIANTĮ SAVIŽUDYBĖS PAVOJŲ GALIMA ĮTARTI, JEI ŽMOGUS:
• kalba arba juokauja apie savižudybę;
• perdėtai domisi mirties ar savižudybės temomis;
• rodo atsisveikinimo ženklus (pvz.: grąžina gautas dovanas, skolintus daiktus ir pan.);
• staiga susidomi testamentais ir gyvybės draudimais;
• ima be saiko gerti alkoholį arba vartoti narkotikus;
• staiga pasikeičia, pradeda kitaip elgtis savo aplinkoje, nepagrįstai rizikuoja;
• nebegali susikaupti, pasidaro dirglus ir agresyvus;
• netenka intereso įprastinei veiklai;
• atitolsta nuo draugų ir šeimos;
• atsiranda ryškūs nuotaikos svyravimai, netikėti emocijų protrūkiai, depresiškumas;
• sutrinka miegas, apetitas;
• žmogus neigiamai vertina save.
JEIGU NUJAUČIATE, KAD JUMS ARTIMAS ASMUO KETINA NUSIŽUDYTI:
• Patikėkite. Pripažinkite, kad jūsų artimajam gali grėsti pavojus.
• Žiūrėkite į tai rimtai. Neatmeskite tos galimybės vien todėl, kad manote, jog jis / ji tikrai to nepadarys.
• Pasitikslinkite. Gali būti naudinga pasikalbėti su kitu žmogumi (pvz.: draugu, šeimos nariais) ir pasitikslinti, ar jam irgi taip atrodo.
• Galite tiesiai paklausti ir paties žmogaus, kurį įtariate galvojant apie savižudybę, ir paaiškinti iš kokių užuominų apie tai sprendžiate.
• Dažnai į savižudybę linkusiems asmenims labai palengvėja, kai atsiranda su kuo pasikalbėti.
• Nebijokite, kad pakišite jam tokią mintį, jei pasikalbėsite.
• Būkite ramūs. Nepanikuokite. Panika tik padidins asmens nerimą, prarasite galimybę veikti.
• Išklausykite. Negailėkite laiko išklausyti asmenį.
• Paskatinkite jį išsakyti savo jausmus ir mintis. Neteiskite jo už tai, ką sako. Neteisingai nežadėkite, kad viskas greitai susitvarkys. Nesileiskite priverčiami pažadėti, kad niekam nesakysite.
• Parodykite rūpestį. Įtikinkite asmenį, kad jį supratote ir tikrai juo rūpinatės. Parodykite, kad esate neabejingi ir tikrai norite padėti.
• Ieškokite pagalbos. Ieškokite profesionalios pagalbos. Jei asmuo pagalbos atsisako, imkitės padėti patys.
• Pasikonsultuokite su specialistais.
• Jei savižudybės rizika didelė, nepalikite asmens vieno.
• Nusiveskite jį su savimi ten, kur galima sulaukti pagalbos, arba paskambinkite į krizių centrą – ten jums patars, ką daryti.
• Jei neįmanoma greitai pasiekti psichiatrijos įstaigos ar gauti psichologinės pagalbos kreipkitės į artimiausią ligoninę ar polikliniką, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu  112

MITAI IR FAKTAI APIE SAVIŽUDYBES:

1. MITAS: žmonės, kurie kalba apie savižudybę, nenusižudo.

Žmonės, kurie kalba apie savižudybę, taip kalbėdami gali ieškoti pagalbos ar pastiprinimo. Daug žmonių, galvojančių apie savižudybę, patiria nerimą, depresiją ir neviltį, gali jaustis taip, kad tiesiog nėra kitos išeities.
Apie 80% nusižudžiusių asmenų vienaip ar kitaip yra užsiminę apie savižudybę – arba savo žodžiais, arba elgesiu. Taip, būna savižudybių, kurios įvyksta be jokio perspėjimo, tačiau dažniausiai prieš įvykstant savižudybei, pastebimi pavojaus ženklai.
Todėl labai svarbu rimtai vertinti tokius pavojaus ženklus, net jeigu jums atrodo, kad tai tik gąsdinimas ar manipuliacija. Paklauskite tiesiai „Ar tu galvoji apie savižudybę?“

2. MITAS: pavojinga tiesiai klausti apie savižudybę, nes tai gali paskatinti nusižudyti.

Jeigu žmogus negalvoja apie savižudybę, tiesus klausimas tikrai nepaskatins nusižudyti. Tam žmogui, kuris jau galvoja apie savižudybę, tiesus ir paprastas klausimas gali tik padėti. Tiesiai klausdami apie savižudiškas mintis, asmeniui suteiksite progą pasikalbėti apie jam labai rūpimus, nors ir labai sunkius dalykus. Dažnai toks asmuo jaučiasi taip, kad niekas jo nesupranta, jis yra vienišas, jam pačiam baisu kalbėti apie savo mintis. Todėl atviras pokalbis gali tik padėti.

3. MITAS: tas, kuris nori nusižudyti, vis tiek nusižudys.

Priešingai, žmonės, ketinantys nusižudyti, dažniausiai svyruoja tarp noro gyventi ir ketinimo mirti.
Suicidologai teigia, jog žmonės nusižudo todėl, kad nebeištveria didelio psichologinio skausmo. Ilgai kęsdami tokį skausmą, žmonės trokšta nutraukti jį ir mano, kad vienintelis būdas tai padaryti, yra savižudybė. Jie nenori mirti, jie nori nutraukti skausmą.
Dauguma galvojančių apie savižudybę būna visiškai pasimetę, nemato kitų išeičių, tačiau giliai savo viduje tikisi būti išgelbėti.
Laiku suteikta tinkama pagalba gali sumažinti šį skausmą ir išgelbėti gyvybę.

4. MITAS: nusižudo tik psichikos sutrikimų turintys asmenys.

Psichikos sutrikimai (pavyzdžiui, klinikinė depresija) padidina savižudybės grėsmę, tačiau dauguma žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, nenusižudo. Didelė dalis nusižudžiusių neturėjo jokių psichikos sutrikimų. Psichologinis skausmas, liūdesys ir neviltis nebūtinai yra psichikos sutrikimo požymiai.

Pagalbos linijos

Emocinės ir psichologinės pagalbos kontaktai

Bendroji pagalbos linija
1809

1809 linija vienija šešias paramos linijas

 

Linijos pavadinimas

Telefono numeris

Darbo laikas

Kam skirta

Jaunimo linija

jaunimolinija.lt 

 8 800 28888

 I-VII visą parą

JAUNIMUI
Paramą teikia savanoriai

Vaikų linija

vaikulinija.lt 

 116 111

 I-VII 11-23 val.

VAIKAMS
Paramą teikia savanoriai

Vilties linija

viltieslinija.lt 

 116 123

 I-VII visą parą

SUAUGUSIEMS
Paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai

Pagalbos moterims linija

pagalbosmoterimslinija.lt 

 8 800 66366

 I-VII visą parą

MOTERIMS
Paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai

Tėvų linija

tevulinija.lt 

 8 800 90012

 I-V 9-13 val. (II 17-21 val. rusų kalba)

TĖVAMS PATIRIANTIEMS IŠŠŪKIŲ
Paramą teikia profesionalūs psichologai

Sidabrinė linija

sidabrinelinija.lt 

 8 800 80020

 I-V 8-22 val.
 VI-VII 11-19 val.

SENJORAMS
Paramą teikia profesionalūs konsultantai, kalbasi savanoriai, kiti senoliai

 

Visos pagalbos linijos:

Linijos pavadinimas

Telefono numeris

Darbo laikas

Kam skirta

Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

svencioniuvsb.lt

 

Gyd. psichoterapeutė Goda Andriukonienė

 8 696 35315

Psichologė, psichoterapeutė Svetlana Maliuševskaja

 8 605 03310

 

I-V 8-17 val.

NEMOKAMOS INDIVIDUALIOS PSICHOLOGO KONSULTACIJOS VISIEMS ŠVENČIONIŲ RAJONO GYVENTOJAMS

Švenčionių r. pirminės sveikatos priežiūros centre

Psichikos sveikatos centras

www.svencioniupspc.lt

 

8 620 88870

 

8.00-16.00 (I-V)

 

VISIEMS

Pagalbos vaikams linija

pagalbavaikams.lt

 116 111

 I-V 11-19 val.

VAIKAMS IR TĖVAMS PATIRIANTIEMS IŠŠŪKIŲ
Paramą teikia savanoriai

Linija „Doverija“

 8 800 77277

 I-VII 16-19 val.

JAUNIMUI RUSŲ KALBA

VšĮ Krizių įveikimo centras

krizesiveikimas.lt 

 8 640 51555 (tik KĮC darbo valandomis)

 I-V 16-20 val.
 VI 12-16 val.

SUAUGUSIEMS IR PAAUGLIAMS
Konsultuoja psichologai
Pirma konsultacija nemokama, vėlesnės mokamos

Krizinio nėštumo centras

neplanuotasnestumas.lt

 8 603 57912

 I-V 9-17 val.

MOTERIMS IR ŠEIMOMS IŠGYVENANČIOMS KRIZINĮ NĖŠTUMĄ

Ankstukų pagalbos linija

neisnesiotukas.lt

 8 612 03800

 I-VII visą parą

MOTERIMS IR ŠEIMOMS SUSILAUKUSIOMS ANKSTUKŲ
Konsultuoja savanorės bei medicinos psichologai

Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“

nelikvienas.lt

 8 604 11119

 I-VII 18-21 val.

VYRAMS
Paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai.

Į laiškus atsako darbo dienomis per 24 val.

 

Vyrų linija

vyrulinija.lt

 8 670 00027

 I-V 10-14 val.

VYRAMS
Paramą teikia savanoriai, psichologai, psichoterapeutai, priklausomybių konsultantas, teisininkas.

Į laiškus atsako per 72 val.

Lietuvos kurčiųjų draugija

lkd.lt

 

 

(85) 261 5593

I-V 8 -12 val; 13-17 val.

 

Teikiamos psichologinės konsultacijos gestų kalba

Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė

rvpl.lt

(85) 267 1840

Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius – visą parą.

Tik registracija - kasdien nuo 8.30 iki 15.30 val.

Skubi pagalba ligoninėje

Informacijos šaltinis: www.lsveikata.lt, www.tuesi.lt
Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Ūlos Šveikauskaitės iliustracija



Atnaujinta 2022-09-14 15:03