Didžiąją gyvenimo dalį praleidžiame darbe. Tai, kaip jaučiamės darbo vietoje – vienas iš veiksnių, lemiančių mūsų gerovę. Nors darbuotojų psichikos sveikata ir gerovė priklauso nuo įvairių veiksnių, įrodyta, kad darbo vietos aplinka, darbdavių parama, įgyvendinamos priemonės ir nuostatos psichikos sveikatos atžvilgiu gali turėti labai reikšmingos įtakos.

 

Priešingai, prasta psichosocialinė darbo aplinka gali turėti labai neigiamų padarinių darbuotojų sveikatai, tokių kaip stresas, nemiga, perdegimo sindromas, piktnaudžiavimas alkoholiu, nuotaikos bei nerimo sutrikimai ir kt. Visame pasaulyje nuo depresijos kenčia apie 300 mln. žmonių. Daugiau nei 260 mln. turi nerimo sutrikimų. Įvairių tyrimų duomenimis, apytiksliai pusė psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių dirba įvairiose profesinėse srityse.

Atsižvelgiant į tai, kad darbo tempas didėja, darbuotojai dažnai susiduria su naujais iššūkiais ir jaučia įtampą, darbdaviai raginami įgyvendinti priemones, padedančias stiprinti fizinę ir psichikos sveikatą. Gera žinia darbdaviams, kad daugelis psichikos sveikatos problemų yra išsprendžiamos, dauguma psichikos sveikatos sutrikimų išgydomi, pasiekiama stabili remisija arba reikšmingai nuslopinami simptomai, grąžinamas produktyvumas.

Psichikos sveikatos stiprinimas darbe svarbus dėl daugelio priežasčių. Darbuotojams – dėl didesnės gerovės ir pasitenkinimo darbu, organizacijoms – dėl geresnių bendrų veiklos rezultatų, žemesnio darbuotojų nedarbingumo arba sergančių darbuotojų atėjimo į darbą lygio, retesnių nelaimingų atsitikimų ir sužalojimų, lojalesnių darbuotojų, socialiai atsakingos įmonės įvaizdžio, visuomenei – dėl mažesnių išlaidų ir naštos žmonėms ir visuomenei apskritai.

 

Įvertinkite darbo aplinką

 

Svarbiausia, ką gali padaryti darbdavys – pasirūpinti, kad darbo sąlygos ir darbo aplinka neskatintų psichikos sveikatos problemų atsiradimo. Kaip tai padaryti? Pirmiausiai reikia įvertinti psichosocialinę darbo aplinką arba atpažinti jos rizikos veiksnius, kurie sukelia darbuotojų stresines reakcijas. Tokių veiksnių nepaprastai daug (per dideli darbo reikalavimai, per trumpi terminai atlikti užduotis, prieštaringi reikalavimai ir neiškus darbuotojo vaidmuo, darbuotojo kompetencijos ir atliekamo darbo neatitiktis, prasti tarpusavio santykiai kolektyve, darbas vienumoje, naktinis darbas ir kt.).

Žinoma, kad stresas darbo vietoje ne visada turi būti vertinamas neigiamai. Trumpas pozityvus stresas mobilizuoja psichines ir fizines galias, padeda įveikti sunkumus ir pajusti pasitenkinimą. Todėl psichosocialinė rizika neturėtų būti painiojama su sveika, pastangų reikalaujančia, tačiau palankia darbo aplinka, kurioje darbuotojai yra skatinami tobulintis bei dirbti taip, kaip geriausiai geba. Vertinant psichosocialinę riziką stengiamasi atpažinti ilgalaikius ir pernelyg stiprius veiksnius.

 

Atliekant psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimą vertinama kiekvieno tiriamo veiksnio trukmė ir stiprumas, atsižvelgiama į įmonės (darbo vietos, atliekamo darbo) pobūdį, vertinamas tiriamos situacijos tipiškumas, nustatomas darbuotojų, kurie gali būti veikiami konkrečių psichosocialinių rizikos veiksnių, skaičius. Vėliau sukuriamas veiksmų planas, kuriame numatoma, kaip sumažinti tam tikrų veiksnių poveikį arba visai jo išvengti.

 

Psichosocialinės rizikos vertinimas turėtų būti nuoseklus ir cikliškas procesas. Vertinant psichosocialinę riziką darbo vietoje labai svarbu užtikrinti vadovų palaikymą, taip pat su vertinimo tikslais, duomenimis ir psichosocialinės rizikos mažinimo ir (arba) šalinimo priemonių planu supažindinti darbuotojus, nes nuo jų supratimo, įsitraukimo ir aktyvaus dalyvavimo priklausys vertinimo kokybė. Darbuotojai turi jaustis saugiai, žinoti, kad jų konfidencialumas bus užtikrintas, o jų siūlymai dėl darbo aplinkos gerinimo – svarstomi.

 

Pagal teisės aktų reikalavimus, darbdavys privalo rūpintis darbuotojų sveikata ir sauga darbe. Tačiau ir pats vadovas dažnai susiduria su stipriais psichosocialiniais veiksniais - yra atsakingas už darbuotojų gerovę, finansinę organizacijos sėkmę, dirba viršvalandžius. Tyrimai rodo, kad vadovams tenka atlikti netipiškas funkcijas, greitai įveikti iššūkius, spręsti konfliktines situacijas, kartais atleisti darbuotojus. Nors dažnai vadovai pasižymi ypatingais asmenybės bruožais: tvirtu charakteriu, drąsa ir ryžtu, tyrimai rodo, kad jie ypač dažnai tampa streso darbe aukomis, ir lygiai taip pat, kaip ir visi kiti darbuotojai, kartais patiria psichikos sveikatos sutrikimų. Tad vadovai, remdami darbuotojų psichikos sveikatos stiprinimo programas, pasirūpina ir savo pačių psichikos sveikata.

 

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis profesinės rizikos vertinimą yra bendrieji profesinės rizikos vertinimo nuostatai, taip pat reikia laikytis ir psichosocialinių bei ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų. Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad dalyvaujant psichikos sveikatos kompetencijų didinimo veikloje, įstaigai bus atliktas nemokamas psichosocialinės rizikos vertinimas.