Kasmet birželio 1 dieną Lietuvoje oficialiai pradedamas maudymosi sezonas. Daugybė poilsio gamtoje ir vandens pramogų ištroškusių žmonių vos atšilus orams patraukia prie vandens telkinių. Kadangi šiuo metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19) paskelbtas karantinas, esama apribojimų išvykti atostogauti į kitas šalis. Todėl labai tikėtina, kad 2020 metų vasarą vietinių paplūdimių lankytojų dar padaugės. Lankantis paplūdimyje reikia griežtai laikytis karantino metu privalomų sveikatos saugos reikalavimų, tačiau negalima pamiršti skendimų pavojaus, kuris iškyla žmonėms neatsakingai elgiantis tiek vandenyje, tiek ir prie vandens.

Dauguma žmonių mano, jog skęsdami visada sulauks paplūdimiuose budinčių gelbėtojų pagalbos, todėl jaučia nepakankamą atsakomybę už savo ir savo mažamečių vaikų saugumą. Reikėtų nepamiršti, kad gelbėtojai budi ne visuose paplūdimiuose, o jų buvimas visiškai neapsaugo nuo nelaimės, nes paskęstama dažniausiai labai greitai, net nespėjus suteikti pagalbos.

Panagrinėję šio šimtmečio Lietuvos skendimų statistiką, matome, kad sutelkus prevencijos, gelbėjimo, pirmosios pagalbos ir gydymo įstaigų veiksmus, nuskendusiųjų skaičius mažėja. Tačiau kiekviena beprasmė mirtis yra begalinis skausmas artimiesiems ir milžiniški nuostoliai visai valstybei.

Lietuvoje vyrų mirtingumo dėl skendimo rodiklis 3–5 kartus didesnis nei moterų! Tai galioja visoms amžiaus grupėms. 2019 m. iš 137 nuskendusiųjų 106 buvo vyrai. Tai siejama su savo jėgų pervertinimu, dažnesniu alkoholio vartojimu.

Pagrindinės skendimo priežastys:

• nemokėjimas plaukti;
• pavojų neįvertinimas, ignoravimas;
• maudymasis neleistinose vietose;
• neapribota prieiga prie vandens telkinių;
• vaikų nepriežiūra;
• alkoholio vartojimas;
• galimybių išsigelbėti ar būti išgelbėtam nebuvimas;
•  informacijos apie saugų elgesį vandenyje stoka.

Ypatingas pavojus mirti nuskendus yra vaikams iki 6 metų amžiaus! Dažniausiai spėjama išgelbėti tik 1 iš 10 skęstančių vaikų.

Vaikai skęsta tyliai!

Neteisinga manyti, kad skęstantis vaikas kviesis pagalbos, garsiai šauks. Dažniausiai net mažas vandens kiekis, patekęs į kvėpavimo takus, sukelia gerklų spazmą, todėl asmuo negali įkvėpti ir šaukti. Skęstantis vaikas chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, teškena vandenį, žiopčioja, kosti. Dėl to svarbu kuo greičiau pastebėti skęstantįjį.

Jeigu netoli vandens telkinio dingo vaikas, pirmiausia jo reikia ieškoti vandenyje!

Kaip saugiai elgtis vandenyje?

Mokėjimas plaukti negarantuoja saugaus maudymosi.

Turite laikytis elgesio vandenyje ir prie vandens taisyklių:

Maudykitės tik saugiose, patikrintose, tam pritaikytose vietose.

• Neleiskite vienų mažamečių vaikų prie vandens telkinių, prie vandens akylai prižiūrėkite vaikus, net jei jie tuo metu nesimaudo.
• Nesimaudykite, jei esate labai pavargęs ar blogai jaučiatės, jeigu esate perkaitęs, ką tik pavalgėte, jei vanduo nesiekia 14 ºC, jei šalta.
•  Nesimaudykite naktį ir perkūnijos metu.
• Prie vandens telkinių nevartokite alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų, nes taip keliate pavojų sau ir negalite užtikrinti pakankamos priežiūros savo vaikams.
• Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, netgi ten, kur anksčiau buvo saugu. Gal atsirado naujų pavojų!
• Niekada neplaukite toliau įspėjamųjų ar maudymosi vietą žyminčių ženklų.
• Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Ypač jeigu nemokate plaukti arba plaukiate prastai.
• Nežaiskite vandenyje pavojingų žaidimų: nenardinkite kito asmens, netampykite už kojų, nelipkite ant pečių. Nešaukite pagalbos, jei jos nereikia.
• Nesimaudykite per ilgai. Vandens temperatūra net ir šilčiausią dieną yra gerokai žemesnė nei kūno temperatūra. Sumažėjus kūno temperatūrai iki kritinės ribos, prasideda hipotermija. Pirmieji simptomai: drebėjimas, kalenimas dantimis. Juos pajutus, reikia lipti iš vandens, nusišluostyti, apsirengti ir pasistengti sušilti – pabėgioti, pašokinėti ir pan.
• Stebėkite oro sąlygas. Jeigu artėja audros debesys, lipkite iš vandens. Prasidėjus audrai, lietui, tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir krante. Žaibas gali mirtinai sužaloti!
• Visi baseinai turi saugaus elgesio taisykles, kurios kabo visiems matomoje vietoje. Prieš einant į vandenį būtina jas perskaityti ir laikytis.

• Žinokite paplūdimio vėliavų reikšmes:

  Žalia vėliava – maudytis saugu, rizika itin menka.

  Geltona vėliava – maudytis pavojinga. Bangavimas ir povandeninės srovės vidutinio stiprumo. Silpniems plaukikams nerekomenduojama eiti į vandenį. Kitiems rekomenduojama būti itin budriems.

  Raudona vėliava – eiti į vandenį ir maudytis DRAUDŽIAMA. Stiprus bangavimas ir povandeninės srovės.

  Raudonai geltona vėliava – paplūdimio teritoriją stebi gelbėtojai.

  Nepamirškite, kad pavojus nuskęsti tyko ne tik paplūdimiuose. Nelaimė gali įvykti ir artimoje namų aplinkoje! Ypač jei šeimoje yra mažamečių, būtina pasirūpinti, kad arti nebūtų neaptvertų ar kitaip neapsaugotų tvenkinių, baseinų, neuždengtų šulinių, nuotekų duobių, melioracijos griovių, netgi didelių tuščių talpų, į kurias prilijus gali susidaryti pavojus nuskęsti mažamečiui.

Kaip elgtis pavojingose situacijose vandenyje?

Jei vandenyje nutiko kažkas netikėto, svarbiausia nesutrikti, nepanikuoti ir prisiminti, kaip galima sau padėti tokioje situacijoje.

Keletas patarimų, kurie gali labai pagelbėti, patekus į pavojų:

Jei sutraukia mėšlungis: pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros. Jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti ir patempti pėdą į priekį. Jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save. Jeigu mėšlungis stipriai sutraukė ir skausmas didelis, koja pati neišsitiesia, ją reikia ištiesti rankomis. Galiausiai sutrauktą raumenį reikia trinti ir žnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo. Po to koją reikia ištiesti.

Jeigu mėšlungis traukia blauzdos raumenis, reikia atsigulti ant nugaros, kelį pritraukti prie pilvo, paimti koją už pėdos ir stipriai patraukti į save. Jeigu mėšlungis traukia pėdą, reikia išsitiesus lenkti pėdą į viršų.

Jei mėšlungis traukia rankos raumenis, būtina atsigulti ant nugaros, iškelti ranką virš vandens, suspausti plaštaką į kumštį, vėl ištiesti.

Jeigu mėšlungis traukia abiejų rankų raumenis, reikia atsigulti ant nugaros, iškelti abi rankas virš vandens ir sudėjus plaštakas spausti vieną į kitą.

Kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti kitu plaukimo stiliumi. Net ir mėšlungio atveju galite valdyti galūnę, įtempkite raumenį ir plaukite į krantą.

Užspringus vandeniu: reikia atsigulti ant nugaros ir iškosėti vandenį.

Nuvargus plaukiant: atsigulti ant nugaros, ramiai kvėpuoti, jei reikia, sugalvoti gelbėjimosi planą, pailsėjus jį vykdyti.

Atsidūrus vandenyje su drabužiais: nusispirti batus, po to nusimauti kelnes, išsinerti iš viršutinių drabužių vyniojant juos į ritinį galvos link.

Patekus į žoles: nemakaluoti bet kaip kojomis, stengtis rankomis atsargiai išsilaisvinti iš žolių.

Įkritus į šaltą vandenį: stenkitės laikyti galvą virš vandens, nes panėrus ją į vandenį greičiau atšąla visas kūnas.

Jūroje. Baltijos jūra nėra draugiška poilsiautojams. Šaltas vanduo, bangų išmuštos duobės bei klastingos povandeninės srovės gali apkartinti poilsį bei maudynes jūroje.

Esant didelėms bangoms, nereikia joms priešintis, nes taip išeikvosite daug jėgų. Stenkitės išlikti ramūs. Pasistenkite balansuoti ant bangos.

Jei pajutote, kad patekote į stiprią atsitraukiančios bangos srovę, nesistenkite visomis išgalėmis plaukti į krantą. Iš pradžių plaukite lygiagrečiai kranto linijai ir tik išplaukę iš stiprios srovės zonos bandykite plaukti į krantą.

Upėje. Ne visos vietos upėje, kaip ir kituose vandens telkiniuose, yra tinkamos maudytis. Jei nėra paplūdimio, reikėtų ieškoti kuo saugesnės vietos ties vidiniu upės posūkio krantu – ten sekliau, nuožulnesnis dugnas, mažesnė srovė.

Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant prie upės vingio vidiniojo kranto. Patekus į vandens sūkurį patariama panerti ir po vandeniu nuplaukti nuo pavojingos vietos.

 

Ką daryti, jeigu pradėjote skęsti?

 

• Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
• Jei esate netoli kranto, šaukitės pagalbos.

 

Ką daryti, pamačius skęstantį žmogų?

 

• Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį, iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112, laukdami pagalbos su kitais žmonėmis pasiskirstykite pareigomis, imkitės galimų gelbėjimo veiksmų.
• Įsidėmėkite, jog be parankinių priemonių gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai, yra fiziškai stipresnis už skęstantįjį.
• Saugiausias gelbėjimo būdas yra paduoti nuo tilto ar kranto arba mesti skęstančiajam plūduriuojantį daiktą – kamuolį, čiužinį, gelbėjimo ratą, virvę, tuščią plastikinį butelį ir pan. Jei to neįmanoma padaryti ar asmuo yra per toli, pamėginkite gelbėti skęstantįjį, priplaukę prie jo su patikima plaukiojimo priemone (valtimi, plaustu, geriausia, jei būtumėte ne vienas) ir paduodami jam per saugų atstumą daiktą, į kurį jis galėtų įsikibti: lazdą, storą medžio šaką, čiužinį, arba pabandykite pasiekti skęstantįjį susikibę rankomis į „gyvąją grandinę“.
• Jei, kritiškai įvertinę susidariusią situaciją ir savo gebėjimus, nusprendžiate plaukti skęstančiojo link (geriausia keliese), su savimi būtinai turėkite kokį nors plūduriuojantį daiktą, į kurį panikos apimtas skęstantysis galėtų įsikibti. Skęstantį žmogų visada gelbėkite tik jam iš nugaros. Priplaukę netoli, staiga panerkite po vandeniu ir išnirę už nugaros, suimkite už pažastų ir ramindami plukdykite į krantą. Jei patekote į skęstančiojo gniaužtus, imkitės vieno iš būdų – uždėkite delną aukai ant veido ir stumkite jį tolyn nuo savęs. Skęstantis žmogus atsiloš atgal ir jo rankos atsipalaiduos. Kitas būdas – kartu su skęstančiuoju nerti po vandeniu. Tokiu atveju skęstančiam žmogui pasireikš išgyvenimo instinktas ir jis, paleidęs gelbėtoją, mėgins išplaukti į paviršių.
•  Ištraukę nukentėjusįjį į krantą, suteikite pirmąją pagalbą, jei reikia, gaivinkite, kol atvyks pagalba.
• Jeigu esate prisijungę prie interneto, ieškokite jame reikiamos informacijos apie pirmąją pagalbą arba klausykite gelbėjimo tarnybos operatoriaus nurodymų telefonu.
• Jei vandens telkinys yra toliau nuo pagrindinio kelio, reikėtų, kad žmonės išeitų pasitikti gelbėtojų. Taip nebus sugaištas brangus laikas įvykio vietos paieškoms ir pagalba bus greitesnė ir efektyvesnė.

 

Plaukimo valtimi taisyklės:

• Valtyje turi būti gelbėjimo ratas.
• Visiems valtyje turi pakakti gelbėjimosi liemenių.
• Valtis turi būti techniškai tvarkinga. Būtinai reikia turėti indą vandeniui išsemti.
• Valtyje neturi būti daugiau asmenų, nei numatyta valties naudojimo instrukcijoje.
• Valtyje draudžiama irstytis neblaiviems asmenims. Jie savo rizikingu elgesiu kelia pavojų ne tik sau, bet ir visiems kartu plaukiantiems.
• Valtyje reikia sėdėti ramiai. Vaikščioti po valtį, keistis vietomis, stovėti valtyje yra pavojinga.
• Suaugusieji, plukdantys valtimi vaikus, yra už juos atsakingi. Jie turi patys mokėti plaukti bei naudotis valtimi. Patariama sodinti į valtį ne daugiau kaip du vaikus vienam suaugusiajam.
• Audrai užklupus ežere, reikia kuo skubiau plaukti į artimiausią krantą.
• Iškritus ar iššokus iš valties jokiu būdu negalima lipti atgal per valties šoną – valtis lengvai persisveria ir apvirsta. Bandyti įlipti į valtį galima tik pro galinę jos dalį.

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijios centro informaciją