Pasaulinė hepatitų diena, skirta informuoti visuomenę apie virusinius hepatitus, t.y. kepenų uždegimą, galintį sukelti sunkią kepenų ligą ir kepenų ląstelių vėžį. Kepenys vienas svarbiausių žmogaus gyvybinių organų. Jos padeda virškinimo procesui, gamindamos tulžį; kovoja su infekcijomis; stabdo kraujavimą; šalina medžiagų apykaitos produktus, gamina energiją ir kt.

Hepatitas - kepenų uždegimas, kurį gali sukelti virusai (hepatito) bei neinfekciniai veiksniai (alkoholis, medikamentai ir pan.). PSO duomenimis, dažniausiai lėtinius hepatitus sukelia hepatito B ir C virusai. Lėtiniai B ir C hepatitai yra dažniausi kepenų cirozės, kepenų vėžio ir su jais susijusių mirčių priežastis. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje kas 30 sekundžių miršta žmogus nuo su hepatitu susijusių ligų. Iš viso nuo hepatitų B ir C kasmet per metus pasaulyje miršta 1,1 milijonas žmonių bei kasmet užregistruojama 3 milijonai naujų atvejų. Pasauliniu mastu hepatitai - tai antroji mirties nuo infekcinių ligų priežastis po tuberkuliozės.

Pasaulinėje hepatito strategijoje, kuriai pritarė visos PSO valstybės narės, nuo 2016 m.  iki 2030 m. siekiama 90 proc. sumažinti naujų hepatito infekcijos atvejų bei 65 proc. sumažinti mirčių skaičių.

Ilgametė sergamumo hepatitais dinamika Lietuvoje rodo, kad sergamumas ūmiais hepatitais B ir C turi mažėjimo tendenciją, tačiau Lietuvoje išlieka itin aktualūs lėtinių virusinių hepatitų geresnio išaiškinamumo klausimai.

Hepatitus sukelia penkios pagrindinės hepatito viruso padermės - A, B, C, D ir E.

SKIEPAI NUO VIRUSINIŲ HEPATITŲ (VAKCINACIJA)

Skiepai yra nuo hepatito A viruso, nuo hepatito B viruso. Skiepų nuo hepatito C, E virusų nėra. C hepatitas yra pagydoma virusinė liga.

Skiepai nuo hepatito B. Pilnaverčiam povakcininiam imunitetui užtikrinti ir apsaugoti nuo galimos HBV infekcijos reikia trijų skiepų dozių: po pirmosios dozės sušvirkštimo, antroji vakcinos dozė švirkščiama po 1 mėnesio, o trečioji – po 6 mėnesių. Galimos ir kitos skiepijimų schemos pagal vaistų aprašus. Galima skiepytis ir kombinuota virusinio hepatito A ir virusinio hepatito B vakcina.

 Lietuvoje nuo 1998 m. hepatito B vakcina pradėti skiepyti visi naujagimiai. Vakcinacija nuo HBV infekcijos sukelia ilgalaikį (10–15 metų) imunitetą arba gali trukti ir visą gyvenimą.

 Skiepai nuo hepatito A viruso. Suaugusiesiems rekomenduojamos 2 vakcinos dozės. Antroji dozė įskiepijama praėjus 6–36 mėnesiams po pirmosios. Vakcina labai imunogeniška. Daugiau nei 95 proc. suaugusiųjų organizme per 4 savaites po pirmos dozės susiformuoja apsauginiai antikūnai. Visų paskiepytų organizme po dviejų sušvirkštų vakcinos dozių susidaro apsauginė antikūnų koncentracija.

Straipsnis parengtas pagal ULAC informaciją