• Hipertenzija arba padidėjęs kraujospūdis yra rimta sveikatos būklė, kuri žymiai padidina širdies, smegenų, inkstų ir kitų ligų riziką.
• Apskaičiuota, kad visame pasaulyje hipertenzija serga 1,28 milijardo 30–79 metų amžiaus suaugusiųjų, dauguma (du trečdaliai) gyvena mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.
• Apytiksliai 46% suaugusiųjų, sergančių hipertenzija, nežino, kad jie serga šia liga.
• Mažiau nei pusei suaugusiųjų (42 %) hipertenzija diagnozuojama ir gydoma.
• Maždaug 1 iš 5 suaugusiųjų (21 %), sergančių hipertenzija, ją kontroliuoja.
• Hipertenzija yra pagrindinė ankstyvos mirties priežastis visame pasaulyje.
• Vienas iš pasaulinių neinfekcinių ligų tikslų – 2010–2030 metais hipertenzijos paplitimą sumažinti 33 proc.

     Kraujo spaudimas yra jėga, kuria arterijas (stambiausias organizmo kraujagysles) veikia cirkuliuojantis kraujas. Kai kraujo spaudimas yra didesnis nei įprasta, tai vadinama hipertenzija. Kraujo spaudimas apibrėžiamas dviem reikšmėmis. Sistolinis kraujo spaudimas rodo, koks spaudimas sukuriamas arterijoms tuo metu, kai širdis susitraukia. Diastolinis – kai širdis ilsisi (tarp dūžių). Hipertenzija diagnozuojama tuomet, kai dvi skirtingas dienas sistolinis kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mmHg, o diastolinis kraujo spaudimas didesnis nei 90 mmHg.

Kokie yra hipertenzijos rizikos veiksniai?

     Keičiami rizikos veiksniai yra nesveika mityba (per didelis druskos vartojimas, dieta, kurioje gausu sočiųjų riebalų ir transriebalų, mažas vaisių ir daržovių vartojimas), fizinis pasyvumas, tabako ir alkoholio vartojimas, antsvoris ar nutukimas.

Nekeičiami rizikos veiksniai yra paveldima hipertenzija, vyresnis nei 65 metų amžius ir gretutinės ligos, tokios kaip diabetas ar inkstų ligos.

Kokie yra dažni hipertenzijos simptomai?

     Hipertenzija vadinama „tyliuoju žudiku“. Dauguma žmonių, sergančių hipertenzija, apie šią problemą nežino, nes ji gali neturėti jokių įspėjamųjų ženklų ar simptomų. Dėl šios priežasties būtina reguliariai matuoti kraujospūdį.

     Kai pasireiškia simptomai, jie gali būti ankstyvi rytiniai galvos skausmai, kraujavimas iš nosies, nereguliarus širdies ritmas, regėjimo pokyčiai ir zvimbimas ausyse. Sunki hipertenzija gali sukelti nuovargį, pykinimą, vėmimą, sumišimą, nerimą, krūtinės skausmą ir raumenų drebulį.

    Vienintelis būdas nustatyti hipertenziją – pas sveikatos priežiūros specialistus išsimatuoti kraujospūdį. Kraujospūdžio matavimas yra greitas ir neskausmingas. Nors asmenys gali patys matuotis kraujospūdį naudodami automatinius prietaisus, sveikatos specialisto atliktas įvertinimas yra svarbus norint įvertinti riziką ir susijusias sąlygas.

Kokios yra nekontroliuojamos hipertenzijos komplikacijos?

    Nekontroliuojamas aukštas kraujo spaudimas gali sukelti daug kitų sutrikimų: krūtinės anginą, infarktą, širdies nepakankamumą, insultą. Be to, neretai išsivysto ir inkstų ligos.

Kaip sumažinti hipertenzijos rizikas?

     Hipertenzijos mažinimas apsaugo nuo širdies priepuolio, insulto ir inkstų pažeidimo bei kitų sveikatos problemų.

Prevencija

• Sumažinti druskos suvartojimą (iki mažiau nei 5 g per dieną).
• Valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
• Reguliarus fizinis aktyvumas.
• Tabako vartojimo vengimas.
• Alkoholio vartojimo mažinimas.
• Riboti maisto, kuriame yra daug sočiųjų riebalų, suvartojimą.
• Transriebalų pašalinimas / sumažinimas dietoje.

Valdymas

• Streso mažinimas ir valdymas.
• Reguliariai tikrinti kraujospūdį.
• Gydyti aukštą kraujospūdį.
• Kitų sveikatos būklių valdymas.

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad 2022 m. gegužės 17-ąją minima Pasaulinė hipertenzijos diena.

Šaltinis:

https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/hypertension