Žiema – tai ne tik smagių veiklų lauke, ilgų ir nuostabių švenčių, bet ir didesnių traumų metas. Tai laikotarpis, kai mūsų sveikatai ir mūsų kūnui kyla didesnė rizika. Tarp dažniausiai pasitaikančių žiemos traumų yra lūžiai, patempimai, išnirimai, galvos smegenų traumos, minkštųjų audinių sumušimai, nedideli sužalojimai, nušalimai.

Ledas yra viena iš rimtų problemų, su kuria ne visada įmanoma susidoroti. Jokie batai negarantuoja visiškos apsaugos nuo slydimo, o šaligatviai ne visada laiku pabarstomi smėliu. Sužalojimas dėl kritimo gali būti bet koks – nuo nedidelės mėlynės iki atviro lūžio, nepaisant to, kad griuvimą dažnai sušvelnina stora striukė, paltas arba sniego danga. Nukritę ant slidžios dangos galite patirti:

• stipinkaulio, čiurnos, blauzdos kaulų, raktikaulio, šlaunikaulio kaklo lūžius (pavojingiausia vyresnio amžiaus žmonėms),

• kelio, kulkšnies raiščių pažeidimus,

• trauminį smegenų pažeidimą,

• kitus sužalojimus.

Parkritus nerekomenduojame iš karto stotis ant kojų, kaip ir nereikėtų iš karto kelti nukritusio žmogaus. Pirmiausia reikia įvertinti savo būklę. Pastebėjus galūnės deformaciją ar padidėjus skausmui, būtinai kreipkitės medicininės pagalbos.

Jei žmogus stipriai susitrenkė galvą, netenka sąmonės, vemia, pradeda kraujuoti, geriau kviesti greitąją pagalbą. Neturėtumėte judinti sužeisto asmens, nes tai gali būti pavojinga. Kol atvyks greitoji pagalba, geriau palikti jį gulėti, uždengtą striuke ar gelbėjimo nuo šalčio antklode.

Varvekliai ant stogo yra ne tik pramoga vaikams, bet ir reali grėsmė kiekvieno praeivio gyvybei. Jei matote, kaip ledas krenta nuo stogo ant žmogaus, pirmiausia turite įsitikinti, kad esate saugūs patys. Jei esate tikri, kad iš viršaus niekas daugiau nenukris, pasistenkite atsargiai perkelti nukentėjusįjį į saugią vietą ir iškviesti greitąją pagalbą. Sunkus galvos smegenų pažeidimas gali sukelti sąmonės praradimą. Jei yra skundų dėl galvos svaigimo ar pykinimo, reikia paversti nukentėjusį ant šono (saugi šoninė padėtis).

Hipotermija ir nušalimas

Vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai dažniau kenčia nuo bendros organizmo hipotermijos: sutrinka jų termoreguliacija. Pagrindiniai požymiai yra blyški oda, mėlynos lūpos, šaltkrėtis ir kalbėsena. Po kurio laiko nukentėjusiojo pulsas pradeda lėtėti, oda tampa melsva, žmogus nustoja reaguoti. Nesant pagalbos, kvėpavimas tampa vis retesnis, žmogus netenka sąmonės ir miršta.

Hipotermija nebūtinai atsiranda esant dideliam šalčiui. Tai gali nutikti net esant aukštesnei nei nulinei temperatūrai esant didelei oro drėgmei, pučiant stipriam vėjui, šlapiems drabužiams ir avalynei bei apsvaigimui nuo alkoholio. Hipotermiją gali sukelti ir įkritimas į ledinį vandenį, kai mėgstantys čiuožti ar žvejoti ant užšalusių vandens telkinių įlūžta, nes lipa ant dar nelabai tvirto ledo paviršiaus.

Nušalimai dažniausiai atsiranda tam tikrose kūno vietose. Labiausiai nušąla rankų ir kojų pirštai. Štai kodėl labai svarbu žiemą lauke mūvėti pirštines ir šiltus batus bei stebėti vaikus, kurių pirštinės gali būti šlapios.

Pirmoji pagalba hipotermijai ir nušalimui yra ta pati: nukentėjusiam reikia lėto sušilimo. Sušalusią galūnę ar visą žmogų reikia apvynioti ir duoti šiltos arbatos. Kategoriškai nerekomenduojame kavos ir alkoholinių gėrimų. Netrinkite nušalusių vietų sniegu, degtine ar dar kuo nors.

Jei ant odos atsiranda pūslių, patinsta ar sutrinka jautrumas, reikia kreiptis į gydytoją. Jei sušalęs žmogus juda pats, užtenka nuvesti į šiltą vietą. Jei jis negali pajudėti, o sąmonė sutrikusi, būtina kviesti greitąją pagalbą.

Petardos yra dažniausia priežastis, dėl kurios žmonės per Naujųjų metų šventes patenka į greitosios pagalbos skyrius. Saugos taisyklių nesilaikymas arba prastos kokybės pirotechnika gali nudeginti, susižaloti akis ir įpjauti ranką ar veidą.

Esant stipriam kraujavimui, žaizdą uždėkite spaudžiamuoju tvarsčiu ir iškvieskite greitąją pagalbą. Jei oda nudegusi, patepkite ledu ir kreipkitės į gydytoją.

Žvakės, kibirkštys ir net petardos namuose padidina gaisro pavojų. Svarbu saugoti degtukus, žiebtuvėlius ir kita nuo vaikų. Jei išvykstate iš namų ilgesniam laikui, iš anksto pasirūpinkite kamino valymu.

Atšalus orams ypač didelį pavojų kelia netvarkingos krosnys ar net šiuolaikiški šildymo prietaisai, išskiriantys smalkes. Anglies monoksidas yra „klastingas“ nuodas, nes neturi kvapo, skonio ar spalvos, todėl sunku pastebėti jo nuotėkį. Smalkes gali išskirti ne tik netvarkingos krosnys ar židiniai, bet ir modernūs dujiniai katilai, naudojami vandens ar patalpų šildymui. Esant netvarkingai ventiliacijos sistemai ar pasikeitus aplinkos sąlygoms anglies monoksidas išsiskiria ne į lauką, o į patalpas.

Apsinuodijimas anglies monoksidu gali būti lengvas arba sunkus. Nedidelis anglies monoksido kiekis patalpoje sukelia lengvą apsinuodijimą, kuriam būdingas galvos skausmas, svaigimas, veržimo jausmas, pulsavimas smilkiniuose, ūžimas ausyse, dažnas kvėpavimas, pykinimas, kartais su vėmimu, tačiau žmogus išlieka sąmoningas. Lengvas apsinuodijimas smalkėmis yra labai pavojingas, nes atsiradę negalavimai iš pradžių gali būti neatpažinti ir nesusieti su apsinuodijimu.

„Jei apsinuodijimas labai lengvas, užtenka išvėdinti patalpas ir pabūti gryname ore, hospitalizuoti žmogaus nereikia. Jei apsinuodijimas sunkesnis būtina kuo greičiau žmogų išnešti į gryną orą, prasegti drabužius, kad būtų lengviau įkvėpti, ir į pagalbą kviesti skubios pagalbos medikus, kad būtų kuo greičiau pradėtas gydymas.

Žiemą kelyje žūstančių pėsčiųjų skaičius smarkiai išauga. Net ir ant šaligatvio žmogus negali jaustis visiškai saugus: gali paslysti ir nukristi ant važiuojamosios dalies arba vairuotojas gali nesuvaldyti automobilio ir užvažiuoti ant šaligatvio.

Žiemą anksti temsta, o prieblandoje sunkiau pamatyti pėsčiąjį. Pasirūpinkite atšvaitais ant drabužių ir būkite atidesni keliuose. Tada bus mažiau lūžių, patempimų ir kitų traumų.