Vėžio prevencija ir ankstyva diagnostika: Kiekvienas žingsnis svarbus

Atgal

Vėžio prevencija ir ankstyva diagnostika: Kiekvienas žingsnis svarbus

2025-02-04

Vėžys yra viena iš pagrindinių sveikatos problemų pasaulyje, tačiau ankstyva diagnostika ir prevencija gali gerokai padidinti gydymo sėkmės tikimybę. Kiekvienas žmogus gali imtis tam tikrų veiksmų, siekdamas sumažinti vėžio riziką bei laiku aptikti galimus pakitimus organizme.
Vėžio prevencija: pagrindiniai žingsniai
1. Sveika gyvensena – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir normalus svoris yra svarbūs veiksniai, padedantys mažinti vėžio riziką.
2. Rūkymo ir alkoholio vartojimo atsisakymas – šie įpročiai smarkiai padidina tam tikrų vėžio formų riziką, ypač plaučių, kepenų ir burnos ertmės vėžio.
3. Reguliarus sveikatos tikrinimas – profilaktiniai vizitai pas gydytojus ir tiksliniai tyrimai leidžia laiku nustatyti pirmuosius ligos simptomus.
4. Saikingo saulės poveikio laikymasis – UV spinduliai didina odos vėžio riziką, todėl svarbu naudoti apsauginius kremus nuo saulės.
Ankstyva vėžio diagnostika: kokie kraujo tyrimai gali padėti?
Kai kurie kraujo tyrimai gali padėti nustatyti organizmo pakitimus, kurie gali būti susiję su vėžiniais procesais:
1. Bendras kraujo tyrimas (BKT) – gali parodyti nenormalius kraujo ląstelių pokyčius, kurie kartais siejami su kraujo vėžiu (leukemija, limfoma).
2. C-reaktyvinis baltymas (CRB) ir eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) – šie rodikliai gali atspindėti organizme vykstančius uždegiminius procesus, kurie kartais susiję su vėžiu.
3. Navikiniai (vėžio) žymenys:
• CEA (karcinoembrioninis antigenas) – gali būti padidėjęs esant storosios žarnos, kasos, plaučių ar krūties vėžiui.
• AFP (alfa-fetoproteinas) – naudojamas kepenų vėžiui ir tam tikriems sėklidžių augliams nustatyti.
• PSA (prostatos specifinis antigenas) – padeda nustatyti prostatos vėžį.
• CA-125 – gali rodyti kiaušidžių vėžį.
• CA 19-9 – kartais naudojamas kasos vėžiui stebėti.
4. Feritinas – didelis feritino kiekis kraujyje kartais gali būti susijęs su vėžiniais procesais.
5. Laktatdehidrogenazė (LDH) – padidėjęs LDH lygis gali būti susijęs su tam tikrų vėžio tipų vystymusi.
Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį?
Svarbu žinoti, kokie simptomai gali signalizuoti apie galimus vėžinius pakitimus organizme. Nors šie simptomai gali būti susiję ir su kitomis ligomis, jų ignoruoti nereikėtų:
• Nepaaiškinamas svorio kritimas
• Ilgai trunkantis nuovargis ir silpnumas
• Nuolatiniai skausmai, ypač be aiškios priežasties
• Nepaaiškinamas kraujavimas ar kraujo atsiradimas šlapime, išmatose, skrepliuose
• Odos pokyčiai (negyjanti opa, naujai atsiradę ar pakitę apgamai)
• Patinimai, gumbai ar kietėjimai po oda
• Užsitęsęs kosulys ar užkimimas
• Virškinimo sutrikimai, ilgai trunkantis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas
Kodėl svarbu anksti nustatyti vėžį?
Ankstyva vėžio diagnostika leidžia:
• Efektyviau gydyti ligą – ankstyvose stadijose gydymas būna efektyvesnis ir dažnai reikalauja mažiau invazijos.
• Išsaugoti geresnę gyvenimo kokybę – laiku nustatyta liga leidžia išvengti sunkių komplikacijų.
• Mažinti gydymo kaštus – vėžio gydymas ankstyvoje stadijoje yra pigesnis nei progresavusios ligos valdymas.
Vėžio prevencija ir ankstyva diagnostika yra svarbiausi veiksniai, galintys padėti išsaugoti sveikatą. Reguliarus kraujo tyrimų atlikimas, sveikas gyvenimo būdas ir budrumas dėl galimų simptomų leidžia laiku nustatyti ir gydyti ligą.
Kiekvienas žingsnis svarbus – pasirūpinkime savo sveikata jau dabar!




Atnaujinta 2018-03-16 21:15