Ar bendruomenę reikia mokinti teikti pirmąją pagalbą?
 


Ketvirtadienis, 05 Spalis 2017 15:00

Tikrintis sveikatą reikia ir jauniems

Naujausio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, 20 proc. vyrų ir 12 proc. moterų pernai nė karto neapsilankė pas gydytoją, daugiausia tai – vyresni nei 25 metų ir vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojai.

Profilaktiškai tikrintis sveikatą turime ir tuomet, kai jaučiamės gerai ir esame jauni. Dirbantys žmonės šiandien patiria daug streso, jų gyvenimo tempas labai greitas, o tai didina kraujo spaudimą ir širdies susitraukimų dažnį, kas pagreitina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą“.

Gyvensenos tyrimo duomenys rodo, kad jau kas dešimto 25-34 m. ir kas penkto 35-44 m. amžiaus vyro kraujospūdis yra padidėjęs. Tuo tarpu tiek vyrų, tiek moterų cholesterolio kiekis kraujyje pradeda ženkliai didėti maždaug nuo 45 metų amžiaus.

Riba, kada žmogus turi rimčiau susirūpinti savo sveikata – 50 metų. Vyresniame amžiuje kraujagyslių standumas didėja, progresuoja aterosklerozė (kraujagyslių kalkėjimas). Be to, šio amžiaus sulaukę žmonės mažiau juda, ne visuomet vartoja pilnavertį maistą, rūkaliams pasireiškia šalutinis šio žalingo įpročio poveikis. Todėl 50-etis bent kartą per metus turėtų pasitikrinti kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje.

Pastebima tendencija, kad pastaraisiais metais aukštesnes pajamas gaunantys žmonės vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai: „Jie turi geresnį darbą, gyvena patogesnėmis sąlygomis ir nori jomis mėgautis kiek įmanoma ilgiau. Juk ligos ir jų gydymas sukelia diskomfortą“.

Verta žinoti giminės sveikatos istoriją

Paveldimumas yra reikšmingas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Norint užbėgti ligai už akių ar ją atitolinti vertėtų pasidomėti, kokiomis ligomis sirgo ar serga artimieji.

„Labiau rūpintis savo sveikata vertėtų tais atvejais, jei pirmos eilės artimi giminaičiai (vyrai iki 55 metų ir moterys iki 65 metų) sirgo širdies ir kraujagyslių liga arba nuo šios ligos mirė. Kitaip tariant, kiekvienas turėtų atkreipti dėmesį į savo sveikatą, jei tėvams, broliui ar seseriai buvo diagnozuota koronarinė širdies liga, miokardo infarktas arba insultas“.

Antros eilės giminių (senelių, tetų, dėdžių) ligos turi mažiau įtakos negu pirmosios (tėvai, broliai, seserys, sūnūs ir dukterys). Anot kardiologės, rizika tuo didesnė, kuo daugiau širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų ar mirusiųjų yra giminėje, kuo artimesni giminystės ryšiai ir kuo jaunesnio amžiaus yra sergantis ar miręs giminaitis.

„Pagrindinė gydymo priemonė nustačius paveldimumą – žalingų įpročių atsisakymas, sveikas gyvenimo būdas, ligų profilaktika. Tačiau paveldimas gali būti ne tik polinkis infarktui ar insultui, bet ir šias ligas skatinantys rizikos veiksniai, pavyzdžiui, cholesterolio kiekio didėjimas kraujyje, aukštas kraujospūdis ar cukrinis diabetas. Tokiu atveju žmogus turėtų periodiškai matuoti kraujospūdį, pulsą, atlikti kraujo tyrimus, kurių metu nustatomas cholesterolio ar gliukozės kiekis. Taip pat rekomenduojama nevartoti riebaus maisto, gyventi fiziškai aktyvesnį gyvenimą, išlaikyti normalų kūno svorį“.

Moteris kraujagyslių ligos užklumpa vėliau

Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau sergamumas tarp to paties amžiaus vyrų ir moterų skiriasi: „45-55 metų vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis serga gerokai dažniau nei to paties amžiaus moterys. Vaisingu gyvenimo laikotarpiu moterims šių ligų padeda išvengti hormonai estrogenai, kurie apsaugo kraujagysles nuo pažeidimų. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis tarp moterų pradeda sparčiai didėti po menopauzės – maždaug nuo 50-ies metų. O vyresniame amžiuje, sulaukusios 65-erių, moterys pagal sergamumo dažnį pasiveja vyrus. Nuo kraujotakos sistemos ligų taip pat dažniau miršta moterys nei vyrai“.

Senatvėje – akistata su tromboze

Dėl kraujagyslių aterosklerozės (kalkėjimo), pakitusios kraujo sudėties, sulėtėjusios kraujotakos ar kitų priežasčių vyresniame amžiuje kraujagyslėse greičiau formuojasi kraujo krešuliai (trombai). Trombas gali nulemti deguonies stygių kraujagyslės maitinamame organe, dėl ko žmogų gali ištikti miokardo infarktas, išeminis insultas, plaučių embolija ir kitos pavojingos komplikacijos.

Venų trombozė pasireiškia penkis kartus dažniau nei arterijų trombozė ir yra viena iš dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje. „Maždaug nuo 60-ųjų gyvenimo metų trombozės rizika ypač išauga ir vargina daug garbaus amžiaus sulaukusių žmonių. Aštuoniasdešimtmečiui tikimybė susirgti venų tromboze yra 5 kartus didesnė nei sulaukusiam penkiasdešimties“.

Būkite atidūs simptomams

Pagrindinė širdies ir kraujagyslių priežastis – klastinga aterosklerozė. Ji dešimtmečiais gali progresuoti nejuntama, tačiau yra daugelio ligų, turinčių aiškius simptomus, priežastis. Sergant išemine širdies liga vainikinėje širdies kraujagyslėje susidaręs trombas gali sukelti ūmų koronarinį sindromą. Įprastas jo požymis – skausmas krūtinėje, plintantis į rankas, petį, nugarą.

Tyrimai rodo, kad vienas iš keturių, vyresnių nei 40-ies žmonių, rizikuoja susirgti vienu labiausiai paplitusių širdies ritmo sutrikimų – prieširdžių virpėjimu. Tokius ligonius gali kamuoti nuovargis, miego sutrikimai, širdies plakimas, bet simptomų gali ir nebūti. Sergant prieširdžių virpėjimu maždaug trečdalis pacientų patiria smegenų insultą, kurį sukelia iš širdies atkeliavęs krešulys.

Pagrindiniai galūnių venų trombozės požymiai yra skausmas, patinimas, mėlynavimas, karštis kojoje ar rankoje. Deja, jie dažnai pasireiškia tuomet, kai susidaro dideli krešuliai, beveik uždarantys veną.

„Jeigu pajutote šių nerimą keliančių simptomų – kreipkitės į gydytoją. Tik jis gali priimti sprendimą, ar būtina imtis asmeninių prevencijos priemonių bei kokią individualią ligos profilaktiką taikyti“.

LIETUVOS ŠIRDIES ASOCIACIJOS INFORMACIJA